auklėti reikšmė

Kas yra auklėti? 1 áuklėti, -ėja, -ėjo tr. 1. sistemingais nurodymais, pamokymais ar kitais veikimais ugdyti žmogaus įpročius, valią, jausmus ir pan.: Mokytojai atlieka kilnų uždavinį – auklėja jaunąją kartą sp. Vaikus ne vieni tėvai áuklėja J.Jabl. Jų vaikai tokie neáuklėti, išdykę Rm. | refl.: Moksleiviams reikia mokytis ir dorai auklėtis Sm. Toje mokykloje jam teko mokytis ir auklėtis dešimtį metų rš. 2. SD409 auginti: Sūnaus vaikus áuklėja Pls. Áuklėjo sūnelį ne sau, ne sau, áuklėjo žirgelį tai jam, tai jam Arm. Ana gerai áuklės kūdikį J. Vargiai auklėjami alba užauginami esme BPII104. Ta moteriškė ėmė bernelį ir auklėjo jį BB2Moz2,9. Tėveliai, miško pasilgę, auklėjo šilelį A.Baran. Vienas bernaitis auklėjo savo darže papartį BsPII215. Girią reik áuklėti Rmš. Tris mėnesius – daugiau linai nereikia áuklėt Km. Žąsų pulką áuklėjau Tršk. Karvė gera, mano paties namie áuklėta Ut. Šįmet áuklėjam tris teliukus Svn. Seniau visi vyrai ūsus áuklėdavo Svn. \ auklėti; apauklėti; įauklėti; išauklėti; paauklėti; perauklėti; priauklėti; suauklėti; užauklėti
2 auklė́ti, -ė́ja, -ė́jo tr. vynioti su auklėmis (blauzdas), tvankyti: Auklė́k blauzdas, kad nepleišėtų J.

auklėti sinonimai