Kas yra aukštas? 1 aũkštas sm. (2), áukštas (1) 1. Brš, Vdn vieta ant lubų, antlubis: Aũkštas tas pat, kas priekuliškiuose kriautis Šln. Ant aũkšto susideda mūsų ūkininkai visokius naminius daiktus Klp. Užmesk ant aũkšto klumpes Vv. Mesk pliauskas, skalmedžius ant aũkšto, t. y. ant viškų J. Ant áukšto dar reikia spalių pilti, bus gryčia šiltesnė Ssk. Ant gryčios áukšto pabėriau salyklą, greičiau išdžius Rm. Jūsų didelis áukštas Pg. ^ Be kojų, be rankų, ant áukšto užlipa (dūmai) Pn. 2. aukštis, aukštybė: Sakals tuoj kilo į aũkštą VoL335. Cyrulis papurkšt palėkė į aukštą PP22. Pakelk nosį į aũkštą (pažvelk aukštyn) Krž. Iš džiaugsmo šoktų į áukštą visi Lnkv. Užsivertęs žiūrėjo į aukštą Žem. Visi, juos (stiklelius) į aukštą iškėlę, sušuko LzP. Karalaitis labai apsidžiaugė ir iš to džiaugsmo pašoko į aukštą BM255. Nežiūrėk į aukštą išsižiojęs LTR(Šmk). Iš áukšto lėkdamas daiktas insismagina Trgn. Kas rytą saulė kildama kaitina iš aukšto Žem. Garba būk Dievui anta aukšto Mž215. Neturėtumbei galybės ..., kad nebūtų tau duota iž aukšto DP167. ^ Į aukštą nekrisi Sln. 3. gyvenimas, butai bei kambariai, esantys viename namo lygyje: Jo namų du aũkštai Dkš. Pirmieji naujųjų pastatų aukštai paskiriami parduotuvėms sp. Vasarą aukštẽly (kambaryje po stogu) gyventi ir gera, ir gražu Vb. ║ tam tikra lyg ir pakopa drabužyje: Ben dvi sukneles turėjau pasisiuvus an dviejų aukštų Užp. 4. jūros toluma: Renkis, ponas, eisim į aukštą (plauksim toli į jūrą) Nd. 5. Vokietijos pusė (klaipėdiškiuose): Juk ir iš medžio kritęs turi atsipūsti, o dabar nuo aukšto (iš Vokietijos) parėjęs I.Simon.
2 áukštas, -à adj. (3) 1. turintis didelį aukštį, didelį mastą nuo apačios į viršų: Aukštà tvora, neperlipsi Rm. Kiaulių tvartui reikia aukštų̃ pamatų Gs. Aukšta uola SD337. Kada žydėjo aukštam kalne berželiai? KlvD8. Oi aš įėjau aukštonà klėtelėn TŽI170. Aukštíej mūreliai Sn. Sukrovė stirtą aukštèsnę už klojimą Kp. Dabar jis sėdi aukščiausiame suole, prie krosnies, kad mokytojas jį matytų P.Cvir. | Jo aukštà kakta Gs. | Nemėgst pons ... aukštais staibiais (ilgomis, plonomis kojomis) vyro Mž241. ^ Aukšti tavo namai, kaip Veliuonos pilė Sim. Juo aukštesnis daikts, juo sunkesnis puolis B. áukšta n.: Nuo apačios lig viršūnei labai áukšta Sb. aukštaĩ adv.: Išsiplauji grindis, lovutes aukštaĩ pasitaisai, gera, jauku Skr. Ar mėgstate aukštaĩ po galva? (gulint) Skr. Aug galūnėlė aukštèsniai, linkst pašakėlės žemesniai JD1516. aukštỹn adv.: Jis išejo aukštỹn (į Vokietiją) Klp. ║ didelis išaugęs, augalotas: Vaikinas áukštas, kurs atkilnus J. Tėvai buvo aukštì, tai i vaikai nežemi Gs. Veizėk, tu už mane jau aukštèsnis Grg. Jis truputį aukštelèsnis už mane Nmn. Čia aukštà žolė, tik reta Kp. ^ Aukštą medį visi vėjai lanksto LTR(Šll). aukštỹn adv.: Aukštỹn augti KBI26. ║ iškilęs virš įprasto lygio (vietovė; vanduo): Aukštõj žemėj bulbos neprigeria Kp. Apie Vištytį áukštos vietos Gs. Jau nū žemėsu aukštosu žmonės dūmoja arti ir sėti BPI207. Tokio aukšto tvano nebus Pgg. aukštaĩ adv.: Aukštaĩ (aukštupyje) smarkiai lijo, ir todėl vanduo Nemune tei pakilo Skr. ║ esantis toli nuo kranto, prie horizonto (kur vanduo atrodo pakilęs): Ar nematėt mano brolelį ant aukštų jūrelių? RD75. aukštaĩ adv.: Aukštaĩ (toli ežere) žuvinykai Švn. Aukštaĩ gili vandeniai ir šaltesnis vanduo Krg. Nuskendo aukščiau, jau toli jūroj, ne pri krántai Plng. | Tinklą užmetė aukštaĩ (giliai) Klt. 2. daug nutolęs nuo žemės į viršų: Áukštos lubos, nė su ranka nepasiektum Gs. Aukšti debesys sutirpsta neliję Sb. Atskrisk gi, paukštužėli, iš dangaus aukščiáusio, prikelk mielą motinėlę iš žemių giliausių Rgvl. Per jų áukštas galvas nieko nematau Gs. | Kad aukštoji (viršutinė) lūpa niežta, gausi su vyrišku bučiuotis LMD. | prk.: Nebuvo tokio tikslo, kuris jiems būtų atrodęs perdaug aukštas (tolimas, nepasiekiamas) rš. ^ Aukštas dangus – neįlipsi, kieta žemė – neįlįsi PPr57. aukštaĩ adv.: Kelkis, jau saulė aukštaĩ Jnš. Gervės aukštaĩ skrenda Rm. Ji eit aukštai pasijuosusi, pasikaišiusi KI118. Vienas žemai, antras viduje, trečias aukštai BB1Moz6,16. Iš girios išjojau, saulė aukščiaũ ėjo TŽI148. Jis aukščiaus už mane sėdi KBI35. Lėk aukštesniai, giedok puikesniai PP22. Jis už visus aukščiáusiai akmenį išmeta Rm. Tas paukštis lekia aukščių̃ aukščiáusiai KI45. | Oi žirge, žirgeli, žirge juodbėrėli, kai aš josiu pas mergelę, nešk aukštai (išdidžiai) galvelę Jrb. | Žmonių interesai yra aukščiau (svarbiau) už viską sp. | Močiutė aukščiaũ (daugiau) turėjo nei šimtą šešerius metus Plv. Aukščiaũs prašyti N. ^ Aukštaĩ dangus, platus svietas Ukm. Kas aukštai lakioja, tas žemai nukrinta VP22. aukštỹn adv., aukštỹ: Aukštỹn lekiu SD423. Vienas lenda gilyn, kitas aukštỹn Kpr. Tą pilę apeik aplinkui, žiūrėdamas aukštỹ MitI365. Kap virto, tai keberiokšt, kojos aukštỹn iškilo Mrj. Galvą ... aukštyn kelia DP107. ^ Aukštỹn nenukrisi Pnd. Aukštỹ šaknys, žemỹ viršūnė (ledų varvekliai po stogu) Sch67. ║ giedras: Šiandiej toks áukštas dangus, gera bus pjaut šienas paežerėj Mlt. Dangus buvo aukštas ir šaltas kaip nublizgintas plienas rš. 3. kng. geras, puikus (apie kokybę): Aukštõs kokybės gaminiai DŽ. Advė jokios aukštos nuomonės neturi apie jos sūnų I.Simon. Aukščiáusios rūšies prekės DŽ. aukštaĩ adv.: Jūsų atsilankymas bus aukštai įvertintas rš. Aukštai mokytas, ant raštelio pratintas Lp. Aukštai išmanykime DP230. ║ iškilmingas, prašmatnus (apie kalbą, stilių): Aukšta kalba rašytos knygos būtų nenaudingos rš. Dar vis daug yra kalbama aukštais žodžiais Ns1851,1. | Dabar kožnas nori iš aukštèsnės (mokytesnės) kalbos šnekėti Lkš. 4. didelis, žymus kiekiu, jėga ir pan.: Kolūkiniame kaime dabar dirba tūkstančiai sudėtingų, aukšto našumo mašinų (sov.) sp. Áukšto įtempimo elektros srovė DŽ. Kaitinti litavimo metu naudojama aukšto dažnumo srovių įrenginiai rš. Ligoniui temperatūra aukšta rš. Aukšti mokesčiai I.Simon. Javų kaina laikosi neaukšta Pt. Tas laimingas bernužėlis, kurio aukštas numerėlis LTR(Plv). Didi dalelė ligi vartelių, aukštas kraitelis pusei metelių LTR(Ob). aukštaĩ adv.: Kaip aukštai (brangiai) tu šitą butą rokuoji! KI77. aukštỹn adv.: Aukštỹn varyti (kainą kelti) N. ║ emph. comp. ir sup. lingv. didelis, intensyvus (apie būdvardžių ar prieveiksmių laipsnį): Būdvardžio aukštesnỹsis laipsnis gali ir skirtumą maželėlį reikšti J.Jabl. Yra sakoma, jog šita galūnė aukštėlèsnįjį būdvardžio laipsnį sudaro J.Jabl. Aukščiáusiasis būdvardžių laipsnis ir kitaip susidaro J.Jabl. 5. žymus, garbingas: Áukštas svečias DŽ. Aukštos giminės (kilmės) SD384. Aukšto gimimo Sim. Jos (Trakų pilies) aukštus valdovus užmigdė kapai Mair. Jo vards est aukšts labai Mž336. Aukštesnio žmogaus sarmatijasi Ėr. ^ Nebūsi aukštas, pats save keldamas Mlt. 6. BB1Moz4,7, Ch1Mr14,16, DP230, 248 viršesnis už kitus (užimama vieta, laipsniu ir pan.): Aukštas valdininkas Kn. Majoras, pulkininkas leitenantas ir pulkininkas vadinami aukštesniaisiais karininkais rš. Čia gyveno aukščiausias stabmeldžių kunigas M.Valanč. Savo mislis aukščiausiop Dievop iškeltų Ns1833,1. | Jis dabar Vilniuj kažin kokią áukštą vietą užuema Sb. aukštaĩ adv.: O jo brolis tai labai aukštaĩ buvo iškilęs Sb. Nieko nebūs, reiks duoti aukščiaũ (skųstis aukštesnei instancijai) Vvr. ║ emph. einantis po vidurinio (apie mokslą, mokyklą): Aukštasis išsilavinimas rš. Aukštóji mokykla DŽ. | Aukštoji matematika rš. ║ emph. pasižymintis sandaros sudėtingumu, tobulumu: Pogūbrinės srities centrai, susiję su medžiagų apykaitos procesais ir vidaus organų darbu, dažnai vadinami aukštaisiais vegetatyviniais centrais rš. LmŽ63 Aukščiáusioji Tarýba (vyriausias įstatymų leidžiamosios valdžios organas buvusioje TSRS ar sąjunginėse respublikose) DŽ1; rš. Aukščiausiasis Teismas (vyriausioji teismo įstaiga Lietuvos Respublikoje) rš. 7. laibas, plonas (apie balsą): Užspiegė tokiu áukštu balsu, niekas negali pritart Gs. Pradėjo šaukti ir aukštu balsu raudingai verkti Mž437. Jei nori vest [dainą], turi aukštesnį balsą parodyt Rm. aukštaĩ adv.: Per aukštaĩ imi, negaliu pritart Gs. Imk dar aukščiaũ punktą, bus lengviau užtart Rm. Užvesk ne per aukščiáusiai, mėginsim sudainuot Rm. ◊ aukštaĩ savè (gálvą) nèšti didžiuotis, puikuotis: Ans savè aukštaĩ nẽš[a] Ms. Labai jau aukštai galvą neša, – mat vis mokyta, su prastais nenori Užp. aukštaĩ nósį nèšti (riẽsti) labai didžiuotis: Per daug aukštai nosį nešė, todėl elgetauti eina Skr. Neriẽsk nósies tep aukštaĩ! Klvr. aukštaĩ vèstis didžiuotis: Su juo nesusikalbėsi – jis aukštaĩ vẽdas Srv. aukštỹn nósį kélti didžiuotis: Jis nori nosį aukštyn kelt J.Jabl. aukštỹn kójomis apsiver̃sti 1. iš pagrindų pasikeisti: Ir štai atėjo toji diena, kai viskas apsivertė aukštyn kojomis rš. 2. pasidaryti didelei netvarkai: Kitaip pasaulis apsiverstų aukštyn kojomis rš. aukštỹn kójomis apver̃sti iš esmės pakeisti: Karas viską sujaukė, apvertė aukštyn kojomis rš. aukštỹn kójas pastatýti menk. mirti: Valgyk, o aukštỹn kójas pastatýsi Grg. iš áukšto 1. iš anksto: Niekas nerūpi, kai iš aukšto mokesčius, užsimoki Jnšk. Nemokėk jam pinigų iš aukšto Skr. 2. KI393, J išdidžiai, pasipūtusiai: Iš aukšto šneka N. Viktoras žvelgė į savo gerbėjus iš aukšto, su aiškia panieka, tačiau mielai priimdavo jų paslaugas rš. Kad ir šneka, al vis teip iš áukšto, nenorom Brž. Iš aukšto kalbąs, gyrpelnys R184. Namie netur barščių šaukšto, karčemoj kalba iš aukšto (d.) Nm. Jis ant visus žiūria iš áukšto Slm. Dėl ko ik šiol žiūrėjai ant mūsų triūso iš aukšto? V.Kudir.
aukštas junginiai
- aukštas pareigūnas, aukštas žmogus, be galo aukštas, labai aukštas, lėtas ir aukštas kamuoli(uk)o mušimas, lėtas ir aukštas kamuoli(uk)o mušimas/metimas, viršutinis aukštas