baudžiavinis reikšmė

Kas yra baudžiavinis? baudžiavìnis, -ė adj. (2) DŽ2, baũdžiavinis (1); LLI37 1. priklausantis baudžiavai: Baũdžiavinė santvarka DŽ. Baudžiavinė visuomenė rš. Lietuviškų genčių gyvenama teritorija tuo būdu sudarė lyg kokią salą, iš visų pusių apsuptą baudžiavinių kraštų sp. 2. paremtas baudžiauninkų darbu: Vyravo baudžiavinis bajorų dvarininkų ūkis rš. 3. privalantis eiti baudžiavą: Duosią baudžiaviniams žmonėms teisę pasidaryti laisvais kaimo piliečiais V.Myk-Put. Tarp kitų baudžiavinio valstiečio prievolių dvarui buvo ir kelių taisymas rš. 4. iš baudžiavos laikų: Poškos „Mužikas“ pasilieka žymiausias 19 a. baudžiavinės mūsų literatūros pavyzdys V.Myk-Put.