Kas yra bilkšt? bìlkšt interj., bil̃kšt 1. bilst (kartojant nusakomas beldimo, sutrenkimo garsas): Ji atbėga – bìlkšt bìlkšt bìlkšt į duris Jrb. 2. virtinkš: Tempė tempė kumelė vežimą, bil̃kšt – ir išvirto [iš pleškių] Jrb. 3. šiaip kokiam staigiam veiksmui žymėti: Ta kumelė pastipo, bìlkšt ir nusipirko kitą Skr.
bilkšt reikšmė
bilkšt rašyba: bilkštytėrūta bilkštytėdaina bilkštytėdeivis bilkštisgabrielius bilkštysdovilė bilkštienė