Kas yra blėsti? blė́sti, -ta, -o intr. 1. K, Pšl gesti, mažėti ugniai, trauktis pelenais (apie žarijas): Ugnis blėsta MŽ. Pakurstyk ugnį, jau baigia blė́sti Prn. Žarijos židinėje baigia blė́sti Š. Sumigo vaikai. Ugnelė nebekurstoma ėmė blėsti; blėso blėso ir visai užgeso LzP. Anglys degančios blė́sta po pečiumi J. | prk.: Jau visiškai blėso (temo) rudens diena sp. Žvaigždės palengva blėsta sp. Blėsta naktis, ir visi daiktai, išnirdami iš sambrėškos, ryškėja rš. 2. prk. silpti, blukti: Tik blė́st pradėjo ir pasimirė Pšl. Paskum nežemiškoji jos grožybė pradėjo blėsti ir nykti J.Jabl. \ blėsti; apiblėsti; atblėsti; išblėsti; nublėsti; pablėsti; priblėsti; sublėsti; užblėsti
blėsti junginiai
- (iš)blėsti, blukti