Kas yra blyškus? blyškùs, -ì adj. (4) Gs išblyškęs, išblukęs, su šviesiu atspalviu: Dangus blyškùs pasidarė, turbūt prieš lietų Lkš. Blyškūs linai Šk. Blyškiõs spalvos drabužis Sk. Jie visi tokio blyškaũs veido Gs. Blyškios prieš rytą žvaigždės neramiai spinksi danguje rš. Meiliai šildė blyški rudens saulė rš. | prk.: Mano raštelis duoda tiktai blyškų supratimą apie šalį, kurią reik pamatyti VŽ1905,49. blỹškiai adv.: Blyškiai žalias dangus rš. Ore darosi blyškiau rš.
blyškus junginiai
- blyškus gelsvumas