Kas yra dantis? dantìs, -iẽs sm. (4), sf. Tlž; R, -čio sm. Š, dantỹs Š, OG224, Gs, dañtis Gs (2) 1. anat. kaulinis organas burnoje ar snukyje maistui kramtyti (Dens): Krėslinis, krūminis dantis B. Ištrupėjusi dantìs KI56. Iltinės dañtys K. Pjaujamosios, kremtamosios dañtys KI196. Krūminiai dantys SD374. Pieniniai, raginiai dantys rš. Iltinis, pryšakinis, užpakalinis, viršutinis, apatinis dantìs Vvr. Vienas dantis ir tas klibantis J. Dantìs išlūžo, išklibo, iškrito Vvr. Dantys išpuolė B. Sopamas dantìs Ds. Jau tik vienas pryšakinis dantìs man likęs Gs. Tas dañtis kliba Ėr. Manip liko tiktaik vienas dantỹs Zt. Sveikas dantỹs ir skauda Pc. Negražu, kad priešakinis dantỹs atsikišęs Kp. Tavo vienas dantỹs kreivas Rdm. Nė vieno dantiẽs neturiu Vvs. Ir išlūžk tu man tokiam sveikam dañčiui! Rdm. Dañtį maudžia Srv. Dañtį reikia ištraukti Vv. Dantỹ skylelė stovi Jnšk. Krūminy dantỹ jau baisi kiaurymė Gs. Dantis kiauras B. Jos visi dañtes iškirmiję Rdm. Išmušti visi dañtes Aps. Dañtes visi sopėjo, išlakiojo daug Tvr. Dañtes priekiniai (juok. kermošiniai), krūminiai (krėsliniai) Švnč. Kad duosiu, tuoj dañtes išbarškės! Kp. Dañtes iškelti (sutinusios dantenos) Lp. Dantis dygsta R408. Atsimetė (atšipo) dañtys nu to obulo, nė suleisti nebgaliu Vvr. Atsipjovė dañtys nu obulų KlvrŽ. Jo dantaĩ kap vilko Lp. Senas, o dañtys kap liepa (sveiki, balti) Arm. Dañtys kap karveliai (sveiki, balti) Gs. Senas jau – be dantų Dkš. Spyrė su klumbe į snukį, i po dantų̃ Bt. Da jaunas vyras, o jau po dantų̃ Bt. Tėvas neišleidžia pypkės iš dantų̃ Pn. Iš dantų̃ dar nesenas Srv. Arklys velia tarp dantų̃ pašarą – neėda kaip reikia Ėr. Kankolai víenos žemės – negal nė dantų̃ suleisti KlvrŽ. Dančių̃ nėra Lz. Dantìs laupyti (lupti, traukti) Grž. Drugys kreta, dantìs vien tauškina Skd. Jau šuva suleidė dantìs ant ančiuką! Rm. Pataikė akmeniu į dantìs Ėr. Nutilk, gausi per dantìs Rm. Rėkia visa naktis dantim̃ (labai skauda) Rdm. Dantimù (dantimis) pakelia klemką Arm. Sėdi, dantyse pypkį rūkydamas Nm. Brązgėjo dantysè žirniai J. Kad aš tau duosiu dantỹs, tai tu rūgusio pieno tris dienas nesukramtysi! Kp. Dantýsan nežiūri Lkm. Dantys klibančios B. Dantys balti, dideli kaip kultuvės Žem. Jų dantys labai nesveikos Vd. Tėvas supykęs, dantis tratindamas, lėkė laukan Žem. Vilkas kala dantimis iš piktybės S.Dauk. Visas drebėjo nesulaikydamas danties ant danties rš. Dañtys juk, anot ano, sukrošusių metų riešutį perkąst ir kramtyt jau nedera boboms K.Donel. Stovėjo kitsai vaikelis su savo geromis dantimis, bekrimsdamas labai kietą pyragėlį Ns1847,1. Atšips dantes DP65. Dantes jo – dantes levo SPII257. Dantimìs sukramtę prariję DP265. Bobos, neturėdamos dantų, bevobul B. Dantis išgėlė B. Jo dantys baltesni nei pienas BB1Moz49,12. Peliutė apsirgo: krėtė ją drugys, net danteliai drebėjo J.Jabl. | prk.: Na, ale ir dantẽliai jo (liežuvingas) Srv. Žinau aš tavo dantis! Ds. ^ Vaikščioja kai dantìs pametęs Mrj. Šneka kai be dantų̃ Skdv. Tegavo medaus kaip ant dantiẽs uždėt Jnš. Ko siulpstai, lyg be dantų̃ Lp. Atsidarė dantis kaip mintuvus LTR(Šll). Raukos kaip dantį geliamas J.Jabl. Blaškos it dantų geliamas S.Dauk. Parnešk ir man ką nors už dantiẽs Skr. Nuo mėsos dañtys išvėpsos Plv. Ilgai miegi – uodegoj dañtys pradės dygti Srv. Kas, pieną gerdamas, dantìs išdegė, tas ir į [šaltą] vandenį pučia J.Jabl. Nėr šieno nei dañčiui išrakt Tr. Ilgų dantų̃ senas vilkas Grž. Šuva neprašys dantų̃ (įkąs) Slm. Šuns dañtys nepirkti Grk. Žiemos dañtys ilgi – tiek pašaro buvo, o jau baigias Skdt. Jaunas šoka – žemė dreba, senas šoka – dañčiai kleba Jnšk. Ankstybasis dantis rakinėja, vėlybasis akis krapštinėja J.Jabl. Duok Dieve dantų̃ – duonos pakaks Ds. Dievas davė dantis, Dievas duos ir duoną BPII399. Visų dañtys lygūs ir balti, o nežinai, kas už dantų yra, t. y. širdy J. Visų baltos dantys, o nežinai, kas už dantų yra MŽ331. Tu man dantysè atneši! Dkšt. Neveizd giltinė dantų R173. Dovanai į dantis nežiūrėk J.Jabl. Ne visų dantimis peles gaudyti PPr389. Ar jau proto dantys sudygo (ar ką nors išmanai)? Krkl. Dėl ilgo liežuvio ne vienam dantys išgriuvo Sim. Nežiūrėk į dančiùs, duok (mušk be atodairos) Jnšk. Įmanytų – dañčiais žmogų suėstų (labai nekenčia) Jnšk. Dantis praėdęs, protą neįgavęs S.Dauk. Apteks lūpos dantis (juokas praeis) B. Tame kieme tegausi akmenį dantie išmušti (nieko negausi) VP45. Per barzdą varvėjo, dantys neregėjo VP36. 2. grėblio vinis, kuolelis: Grėblio dantìs išlūžo End. Grėbliui vienas dantỹs iškrito Kt. Grėbliuo dantiẽs nemoka nudrožti, ir da putas Vvr. Grėblio dañtes išbirėjo, reikia nauji dėt Kp. Pardžiūvo grėblys, ir paklibo visi dantys Vvr. Grėbk kaip reikia, nelaužyk dantų Ėr. Patankinai grėbliui dančiùs sudėt Jnšk. Dirba grėblelį, drožia dantelį, ketina leisti šienelio grėbti Čb. 3. vielos kabliukas verpiamojo ratelio sparne: Nunešk šakeles pas ratelnyką, kad įdėtų dañtį Alv. Įdantyk sparną: pusė dantų išlūžę Slm. Išdilo nuo vilnonių siūlų dañtys Grk. Atliko sparnai be dantų̃ Pc. Kad nereiks eit į kluoną, tai aš per kokį vieną dantùką įverpsiu Gs. Jau dantẽliai prasiverpę OG133. ║ siūlų kiekis, suverptas per vieną dantį: Mislinau, kad priverptau špulią, ale priverpiau dañtį Lp. Paskutinį dañtį apipinok, kad neapirtų Rdm. Jinai atsikėlus, kol pečių kuria, dar kokius penkius dančiùs suverpia Sml. Nėr kada nei dantùko priverpt Rdm. 4. pjūklo liežuvėlis: Pjūklo dañtys KII365. Pielos dañtys (dañčiai) pribukę, pagaląsk Ėr. Pielės dañčiai išsiklaipę – nebėr tako Jnšk. Padavei skerspjūvę su išlūžusiais dantim̃ Kt. Iškraipyk pjūklo dantis, tako nebtura Vvr. 5. mašinos rato ar laikrodžio ratelio krumplys: Mašinos (linų minamos) dañtes nulakstė, nebesuka šiekštarnios Kp. Pakliuvo kūlaitis, ir išlakstė šeštarnės dañtys Vvr. Dančiùkai [laikrodžio ratelių] visiškai išdilę Rm. 6. vežimo ar plūgo dalies krumplys kam užkabinti: Dañtes yr plūgo dišliaus pryšaky užkabyt branktu Vrn. Dañtes, ką užsideda atasajos Kpč. 7. [i]šukų stulpelis
dantis junginiai
- dantis sukandus, krūminis dantis, pieninis dantis, priekinis dantis, proto dantis, rodantis dantis, šypsotis sukandus dantis