Kas yra daryti? darýti, dãro, dãrė 1. tr. gaminti, dirbti (konkretų objektą): Tas senis viską – ir ratus, ir kubilus dãro Gs. An marių darė (statė) namą Dglš. Šieną grėbiau, glėbius dariaũ Prng. Šiandie darýsim durpes Rdm. Pas mano tėvą dãrė sūrį Vlkv. Žagrele ariau, vagelę dariaũ Rdm. Mūsų daržas nedarýtas dar Skr. Lovelę dariau JD643. Pats pušį kirtau, laivužį dariau JD15. Iš žiedelių ... padkavėles darė VoL436. Vasarą bitės daugiaus motynų daro S.Dauk. Liepynas ... žiedais bites penėjęs, saldų medų dãręs, ligas visas lietuvių su prakaitu varęs A.Baran. Šeškas alų darė, žvirblis misą maišė RD20. Lizdą darau SD61. Raukšles darau SD52. Sieksnius dãro (malkas krauna į sieksnius) OG139. Duobę daraĩ, idant ing ją įlįstumbei DP200. Christe, kuris mus žmones ranka darei tava SGI44. ^ Girio[je] gimęs, mieste darytas, ant rankų verkia (smuikas) Sch64. | refl. tr., intr.: Jis pats dãrosi ratus, neperka Rm. Žadam darýtis alaus šventėms Jnšk. | Sviestui nesidarant, reik įdėti adatą Pn. ║ megzti, nerti: Darýt lengviau, nei ardyt Dsn. Par sodelį vaikščiojau, pančekėles dariaũ Brsl. ║ refl. atsirasti: Birželio mėnesį dãrosi kokios musytės Dbg. Kunkalai darosi vandeny SD4. Jis išmanė, iš ko darosi rasa, debesys, lytus Tat. 2. tr., intr. K dirbti, darbuotis: Dãrom dãrom, ir jokios naudos nėra, tik iškada darbo Rod. Darbo nedaraũ ir čėso neturiu Prng. Daugiau šneka, bet nieko nedãro Plv. Ką tu čia darai? Slč. Jis to nedaro, ko an svieto nėra (visų galų žmogus) Lp. Ne velnią darysi, reiks dirbt Sdk. Ketverius metus an traktoriaus dãrė Brsl. Anas kriaučium dãro Brsl. Tu nemoki darbelių daryti KrvD179. Tegidãrai tatai, ką tas aklas dãrė DP106. ║ vykdyti, atlikti; ruošti, kelti (ppr. junginyje su abstrakčiu daiktavardžiu, kuris nusako konkrečią veiksmo reikšmę): Dirbami daiktai, daromi dalykai FT. Šiandie vakaruškas dãro Pn. Subatvakariais jie šokius dãro Gs. Kad viską išvalgai, tai pagadą daraĩ Gs. Jie žada daryti mainą (kitas kito seserį vesti) Rdm. Kam tiems vaikeliams daryti badą (kam alkinti juos) Lnkv. Darysiu aš tau smertį Švnč. Nebijok, aš nieko blogo nedarysiu. – Aš ir daroma nebijau Skd. Vaike, jei nori, daryk prapuolimą (bėk)! Alk. Toks būrelis lytaus šienui nieko nedarys (nekenks) Vvr. Tas šuo niekam nieko nedãro (nepiktas) Vvr. Neik, nė kelionės nedaryk Pc. Kad jam bus maža pinigų, tad nė žygio nedarys Žem. Jo ir kalba darė didelio įspūdžio klausytojams J.Jabl. Tenedãrai to, tenežada kitam, ko negali padaryti J.Jabl. Arielka sveikiems ligą daro rš. Vaidą daryti, kerštą daryti B. Atakes jis man daro (keršija) B. Jei patinka mergelė, daryk greitai vestuves M.Valanč. Su tom savo šnekom ma[n] tik sarmatą dãro Vlkv. Kaip paseno [šuo], naudos jokios nebdaro S.Dauk. Mažiukai arba snaudžia, arba, vienas kitą pešiodami, juokus daro Sz. Ten pat buvo ir visų aukščiausias sūdas, kuriame teisybę darė (teisė) S.Dauk. Kuris daro valią tėvo mano, tas įeis į karalystę dangišką I. Tarnai mano mylimi, nedarykit man melą BsO18. Kad eina per jomarką, jam visi taką daro Tat. Jis nė vienam netiesos nedarė BPII421. Galą darau (baigiu) SD42. Turgų darau (kainoju) SD23. Atstokit nuog manę, kurie darėt piktybes MP139. Darbai mūsų pikti žalos nedãro DP217. Palaiminti pakajų dãrą DK103. Šią dieną pergalėjimo atminimą dãrome DP486. Daro valią tėvo mano DP570. Kas daro nuodžią, yra vergu nuodžios DP510. Išklausyk mūsų meldimą, kurį tavęspi darome PK21. Tenedãrai jo neprivalumi DP255. Du tiktai daiktu nemidaryk BBJob13,20. | Dãrantieji dalyviai (participia activa) Jn. ^ Darydamas žmonėms ką gera, nelauk atsigėravimo VP11. Kas tau nemalonu, ir kitam nedaryk B. | refl.: Naktys jau šaltos dãrosi Pc. Akyse tamsu dãrosi Gs. Pikta dãrosi, žiūrint į tokį darbą Ėr. Kas tau dãros, kad toks išbalęs? Vvr. Nuo tų grybų man net pikta dãrosi (verčia vemti) Rdm. Pati nežinau, kas man darosi J.Jabl. Baisus daiktas, kas dãrėsi per muštynes! Pn. Niekas nesidãro – vežimas nė iš vietos! Rm. Šienui pašaly nieko nesidarìs, neužlis Trgn. | Rodos, ir tėvas numirė, reiktų rėkt, ale ji nieko nesidãro (neliūdi) Jrb. ║ veikti, elgtis: Nėr ką darýt, reikia eit Rm. Nebeliko kas jam bedarýt Grž. Tu vis ką nors daraĩ atbulai: ne taip, kaip visas svietas Lkč. Nėr kas jam darą Dglš. Jis man ant keršto taip dãro Ėr. Visi dãro teip, kaip randa užaugdami dãrant Skr. Ką aš dabar darysiu, kur pasidėsiu? J.Jabl. Nieko nedarýsi – vėlu Sdk. Motinyte, kam barei, kad tu pati taip dareĩ Rm. Prieš savo sąžinės nepakajų darydlavo (darydavo) MT174. Atleisk jiemus, jog nežino, ką darą DP172. Ar nedera man, ką noriu, darýt DP93. ^ Dãraime kaip reikia, ne kaip norime J.Jabl. Taip turi daryt, kai regis, ne kai noris B. Kaip reik, taip daryk, kito neklausyk Grk. Ką jaunas papratęs, tą senas darysi Prk. Ką dabar darýsi, gyvas į žemę neįlįsi Grž. Ir darýk ką dãrąs vargšas žmogus! Nm. Daryk ką darydamas, žiūrėk, kaip galas išeis Sln. Daryk mandriai, veizėk galo VP11. 3. intr. dėti, skirti: Nemoku rašyti, nemoku skaityti, mane karalium nor daryti J.Jabl. Daro mus vaikais šviesybės Mž182. ║ tr. teikti kokią išvaizdą, pavidalą, būklę, versti: Ant mėnesio matyti juodų taškų, kurie daro jį panašų į žmogaus veidą J.Jabl. Už nieką ... daro žmogaus darbus ir gyvatą Mž133. Dãro juos kurčius DP118. Velinas daro žmones nužemintus SPII47. | refl.: Iš žiemos vėl vasara pradeda darýtis, šalčio to nėra Pš. Iš vaikų darosi piliečiai J.Jabl. Darais tikra kaimos kiaulė, da ir pabalnota Iš. 4. refl. dėtis: Audėja dãros, o austi nemoka Šts. Jis dãrės numirėliu J.Jabl. Ansai, kuris dãrės numirusiu, ... iž tiesos numirė DP459. 5. refl. impers. rodytis: Man dãros, šiandien bus lietaus Krok. Dãros, aš ten nelabai išsigandau Lp. Dãrėsi, galo nebus visokiem tąsymam Sn. Man tep dãros, kad nėr ko čia juoktis Krok. 6. tr. dėti, rinkti, kaupti: Daraũ pinigus arkliui pirkt Sld. Dabar iš visko – ir iš to pieno dãro pinigus Gs. Mokesčiai išmokėt, tada jau darýsiu tau ką nors nupirkt Ut. Trys auksinai dãro dorelį KI144. | Lietuvių padermės tautą darė kelios giminės A.Janul. 7. tr. doroti, valyti: Žmonės jau vasarojų dãro Ds. Nei aš dariaũ nigdi cibulių, neiniek Trgn. Eik daryt kopūstų Lp. 8. tr. rengti, vilkti: Kam taip šiltai vaiką darái? Grg. Darýk vaikus, o tujau išvažiuojam Šv. Drabužiais išeiginiais darė S.Dauk. | refl.: Jau laikas darytis Slnt. Vyrai darosi milo sermėgomis M.Valanč. Kailiais meškų, lūšių darės S.Dauk. ║ dėti luobus knygai, rišti: Jis čia knygas daro J.Jabl. 9. tr. kimšti, dėti: Pjausim kiaulę, darysim vėdarų Grg. Liuobam kelbesus darýti ir į žąsies kaklą Grg. ^ Vaito maišą darýk, darýk kaip vėdarą, o visumet tuščias S.Dauk. 10. tr. raišyti, valyti: Ar dabar žuvis darýsma? Trgn. Ragana veršiuką papjovė, o podukrė žarnas dãrė Dkšt. Žuvelę dariau, rankas mazgojau JV1031. | Kol niekas grybų nedãro? Mlt. 11. tr. kastruoti: Vasarą arklį darýti nesveika Slnt. Dãrė arklį, ir nudãrė (padvėsė) Trk. 12. tr. dažyti; tepti: Ji gijas daro J.Jabl. Skirpsto žievės sukaištos siūlus geltonai dãro Dr. Milą juodai darýsim Dgl. Varnelaitis ... juodas nedarytas JD30. | refl.: Prasta buvo dažyvė, kelnės dãros [sušlapus] Grg. 13. tr. gerinti valgį uždaru (pienu, riebalais), pramesti, baltinti, riebinti, gardinti: Ar dareĩ kruopas? Jei nedareĩ, uždarýk Skr. Kas čia do valgis – nedarýti barščiai Snt. Sriubą ar nedarytą valgysim? J.Jabl. O galvijams vargstantiems, neturėdami pradų, iš bėdos pietums nedarýtą pašarą duosim K.Donel. ^ Kur mūsų nėra, ten veršiai midų geria, o kad mes nueinam, tą pačią putrą nedarytą srebiam PPr63. 14. tr. prk. apgauti, sukti, vogti: Ir juos gerai dãro: perniai aviną pavogė, šiemet ratus Trgn. 15. intr. euf. dergti, teršti: Kad tu po savim darýtai! Arm. Čia ėda, čia dãro Vlkv. 16. tr. skirti: Kap ėmė darýt [bites], tai visas nudarė (pragaišino) Lp. 17. tr. verti (langus, duris): Darýk duris, vysiu šunį laukan Rm. Darýk duris, nešaldyk gryčios Ėr. Langų nedãro (neatidaro, neuždaro) J.Jabl. Vienąkart jušką dariaũ, tai kad dribau žemėn Kp. Skrynias darýsi, drobes rėžysi Grš. ^ Be reikalo darai kūtės duris, kad vagys išvogė jau arklius VP9. ║ vesti į patalpą neišleistinai: Vasarą mes gyvolius į tvartus dãrom Up. 18. tr. Šts ištaisyti (šautuvą). ◊ ãlų darýti Lp rėkauti, triukšmą kelti. gãlą darýti (darýtis) 1. nerimauti, nekantrauti, triukšmą kelti: Saulė leidžias, jau vakaras, namie tėvas galą daros LTR(Kp). Vištos galą daro, kad neduodi grūdų Arm. 2. žudyti: Rėkia it galą daromas J.Jabl. galùs darýtis labai išgyventi, graužtis: Jis galùs dãrosi Gr. ganà darýti; SD38 bažn. atsilyginti. ne ką̃ dãrąs geras, nieko sau: Liežuvėlis ne ką darąs, tik žmogus niekam tikęs An. \ daryti; antdaryti; apdaryti; atidaryti; įdaryti; išdaryti; nudaryti; padaryti; perdaryti; pradaryti; pridaryti; sudaryti; uždaryti
daryti junginiai
- (kam) (pa)daryti įspūdį, (ką) daryti, (pa)daryti, (pa)daryti negaliojantį, (pa)daryti nejuntamą, (pa)daryti paslaugą, (pa)daryti posūkį, (pa)daryti, (su)kurti, (pa)ruošti, sudaryti, (pa)sukti už kampo, (pa)daryti posūkį, (su)kurti, daryti, sukelti, (su)stingdyti, (pa)daryti nejuntamą, nejautrų, at(si)daryti, at(si)verti, atkimšti, atimti drąsą ką nors daryti, atimti norą ką nors daryti, atkakliai (ko) siekti, (ką) daryti, atkakliai ką daryti, daryti (alų), daryti (gerą/blogą) įspūdį, daryti (ką) vogčiomis, daryti (ką) vogčiomis/slapta, daryti apytaką, daryti bandymus, daryti didelę pažangą, daryti fokusus, daryti garbę, daryti grimasas, daryti gėdą, daryti iš eilės, daryti išvadą, daryti kaip nori, daryti kilpą, daryti kopiją, daryti kupiūras, daryti ką greičiau, daryti ką nori, daryti lankstą, daryti manikiūrą, daryti netinkamą, daryti operaciją, daryti pagal trafaretą, daryti pastabą, daryti pažangą, daryti pertrauką, daryti piruetus, daryti poveikį, daryti prielaidà, daryti prielaidą, daryti reportažą apie, daryti rezervinę, daryti rezervinę/atsarginę kopiją, daryti savaip, daryti skubotas išvadas, daryti stebuklus, daryti su, daryti toliau taip pat, daryti užuominą, daryti įtaką, eilė (ką nors daryti), galintis (ką nors daryti), imti ir daryti, ką daryti, leisti (ką nors daryti), nežinantis ką daryti, nežinantis ką daryti/sakyti, pa(si)tikrinti, daryti taip, kad būtum tikras, priversti ką ką nors daryti, ruoštis (ką daryti), sutikti ką daryti, toliau (ką daryti), toliau daryti, toliau eiti/ką daryti, toliau ką daryti, toliau ką nors daryti, už(si)daryti, užsispyrus toliau daryti, viską daryti