Kas yra daug? daũg adv. 1. R, K dideliu kiekiu, apsčiai, nemaža, gausu: Daug daug nuo tų laikų jau amžių praėjo, daug daug Kaukazo upėmis ir vandens nubėgo A.Vien. Labai daũg žmonių buvo Pn. Kiek daũg čia žolės! Jnšk. Tiek daũg visko turi, ka nežino nė kur dėt Vlkv. Daũg vietų jau pliki laukai Grž. Iš daũg yr ir pasirinkimo Pšl. Labai po daũg duodi [galvijams pašaro] Kp. Per daũg (per daugelį) žmonių sunku pamatyt Gs. Prie daũg ir jis drąsesnis Gs. Ar už daũg pirksi? Kp. Daũg labai prisnigo Rm. Bus daũg skalbimo Kp. Ar daũg turit pjauti? Jnšk. Kol sunešėm, daũg buvo nešimo Jnšk. Daũg sakė, bet nieko nepasakė Plv. Per daũg lyja DŽ. Dabar nakties daug (ilga) Rm. Daũg tu supranti (nedaug tesupranti), kaip kiaulė apie debesį An. Daũg aš žinau (iš kur žinosiu, nežinau)! Švnč. Daug išmokysi karvę lipt į medį LTR(Grk). Daũg tu, daũg jie gali dirbt nevalgę! An. Užsukit, nedaũg bus iš kelio (pakelėje gyvename) Jnšk. Daug aviliuose bitelės dėl to lyg įpykusios, lyg patingusios pradėjo nelėkti LC1884,1. Kalba mudu žmonužėliai daug neviernais žodeliais JV377. Atėjo ing šventą miestą ir pasirodė daug žmonėmis BPI391. Girtavimas daug karalystoms ... iškadijo MP70. Turi vėl pranašauti ... daug karaliams BtApr10,11. Aš niekad nemiegu daugiau per šešias valandas J.Jabl. Daugiau ne per šimtą mylių S.Dauk. Čia jau daugiaũ nebe sykelis Ds. Kitų bičių buvo daugėliaũ medaus Upt. Daugėliaus R253. Duok tos mėsos daugėliaũ – tegu žino ir katė, kad veseilia Vlkv. Pakvieskit ko daugiáusia mergaičių – tegu pasišoka Kt. A daug da šieno liko? – Nedaugiáusia Pn. Ne per daugiáu(sia) i mes jau turim Gs. Ka tamsta apsidėjus popieriais daugiáusia, nė galvos nematyt Rd. Daugiausia (daugybė) darbo, kol linus padaro Btg. ^ Daugių̃ daugiáusia šimtą gausi Rdm. Daug daug jei gausi tris dešimtis [pūrų] Kv. Daugiaũ mažiau (nesvarbu kiek) – šitokio čia daikto! Gs. Negausi nei daugiaũ, nei mažiau (tik tiek) Ut. Daũg nedaũg, o vis išeina [pinigų kelionėje] Jnšk. Daug šunų ir vilką papjauna BzF50. Daug rankų didę naštą pakela VP11. Daug yra imančių, bet maža duodančių PPr108. Daug klausyk, maž kalbėk B. Kai daug žinosi, greit pasenėsi (sakoma smalsuoliui) Švnč. Daug vežimu veža J.Jabl. Daũg norėsi – maža turėsi Pn. Juo daugiau turi, juo daugiau nori PPr94. Keturios akys daugiaus mato, nei viena B. daugỹn adv.: Mūsų mieste žmonių eina daugỹn, ne mažyn Š. Mano auliai daugyn ejo S.Dauk. Mokslo daugỹn, tikėjimo mažyn Lkš. Tas muses naikini, o jų vis daugỹn ir daugỹn Gs. Tolyn – daugỹn, tolyn – daugỹn, ir pradėjo lyti Grg. 2. dideliu laipsniu, dažnai, labai: Įpuola ... ing daug durnus ir iškadingus pageidimus Bt1PvTm6,9. Prie darbų tai vis daugiáu aš ir aš Gs. Ant kiemo vaikai daugiau žaidžia su smėliu Vdžg. Šiemet javai daugiáu nekaip atrodo Ll. Ans sūnus daugiaũ vėjelis kaip tas Btg. ^ Tam maiše daugių̃ daugiáu kad bus pusantro pūro Skr. ║ su adj. bei adv. comp. gerokai, žymiai: Jis už tave daũg didesnis Pšl. Daũg jaunesnis, o nedaũg ką mažesnis Vlkv. Neką daũg vyresnė esu už dukterį Šts. Daũg šilčiau su kailiniais Pn. Dabar daũg labiau sopa dantį Kp. Daug didžiau susigraudindavo brš. Daug dideliai pamačys P. ◊ tiek daũg nebent: Naudos nė kokios, tiek daũg vargo būs matęs Kal. Kad jau būt žinomi keliai, tai tiek daug, o dabar tai ir susivėlinsit Nm.
daug junginiai
- atimantis daug laiko, daug kartų, daug kentėjęs, daug laiko, daug pastangų reikalaujantis, daug sakantis, daug triukšmo dėl nieko, daug žadantis, daug žinantis, daug(ybė), kas pridaro daug rūpesčių, padaryti daug žalos, pakankamai daug, per daug, per daug apkrautas darbu, per daug jautrus, per daug pabrėžti, per daug ryškiai, per daug rūpintis kuo, per daug storas, per daug įkyriai, per daug įkyrus, reikalaujantis daug pastangų, reikalaujantis/atimantis daug laiko, sukeliantis daug rūpesčių, tai nuo daug ko priklauso, turėti daug vargo