Kas yra didis? dìdis, -ì (-ė, -ė̃, didžià Š) adj. (4, 2) 1. K žymus savo apimtimi, stambus: Jaučiai didi kaip kūgiai Plik. Šuo didis SD20. Buvo labai didis akmuo BPII4. Didė žuvis SD397. Didė ugnis R86. Didì barzda JV952. Didės buvo akys JD592. Uždegė pilis mažas ir dides KlvD254. Saulė didesnė už mėnulį J.Jabl. Užaugau didesnis LB43. Kur bliūdas didèsnysiai? Dglš. Mūsų agurkai didžiáusi, lapai gražūs, o sukirmiję, i gana Pš. Dirbu malūne, malūnas nai – didžiáusias Arm. Pasiėmė visų didžiausią obuolį J.Jabl. Riebi kurkė, tik neuždidžiáusia Kt. Auk didùkas, būk gražukas Vrn. Auk didùtis, būk greitutis Gs. Stok didùtis J.Jabl. Kita buvo tokia nedidžiùkė Pc. Ve, didutė̃lis mano sūnus J. Viena buvo mažiuliukė, kita diduliukė BsPIV287. Nedidukùtis arklys Arm. Oi tu bitaite, ... maža nedidaite TDrV223. Kas yra vienas šlakelis vandenes visump mariup teip didžiump DP579. ^ Ir didis kamūlys galą pririet BzF53. Iš didžio debesio mažas lytus Sch77. Didžio vis didžia B. Mažas keras didį vežimą verčia B. Dieve duok mažu gimti, didžiu augti B. Mažas krūmas, didžios šaknys (mažas žmogus, didelis protas) B. Mano langai didì, tavim vienu neužkimšiu Sch86. Didį kąsnį apžiojo, o negal praryti ST615. Didesnis už arklį, mažesnis už šunį (balnas) B. Akys didèsnės už pilvą [i](pamatęs nori, nors ir nealkanas)
didis junginiai
- didis žmogus