dieglys reikšmė

Kas yra dieglys? dieglỹs sm. (3), (4) Skr 1. diegiamas skausmas, diegimas, dygulys: Dieglỹs įsimetė į šoną, negaliu nė pasivaldyt Srv. Šone mano dieglỹs diegia, smilkulys smelkia, verulys veria J. Diegliaĩ visą kūną daigo Grž. Kėliausi pats maišą ir gavau díeglį Gs. Pilvo diegliu vis skundėsi Trgn. Diegliaĩ tik varsto strėnas Dkš. Diegliaĩ po visą kūną vaikšto Grž. Visą suspaudė diegliai, nebegaliu nė pasijudinti Slč. Ūmai surėmė žmogų diegliaĩ Š. Suėmė nabagą diegliaĩ, tai ir pasimirė žmogelis Grl. Kad jam užeina diegliùkas, tai nė dust, nė krust Šr. Diegliaĩs akys skauda J. ^ Ta močiutė kap koks dieglỹs namuose Gs. 2. negeras žmogus: Per tą díeglį (apie netikusį kaimyną) nė vištos neišleisi Vrb. 3. Rdš prk. galas, velnias: ^ Dieglio jam reikia, o ne pinigų! Ign. Kas mane giria, tam dalelę skiria, kas mane peikia, tam dieglelio reikia (sakoma žagsint) Vlk. Visas apsigrūdęs, apsikoneveikęs – ir kur tave tep diegliaĩ nešiojo (kur valkiojaisi)! Nč. Aš kartais nueinu diegliai žino kur rš. Diegliaĩ jas žino, kur kokią pasaką paporyt Pls. Oran eikit, kokio diẽglio tu dar neini! Žrm. ◊ dieglỹs šóne An neramumas: O tau tai dieglỹs šóne, kad jis už tave greitesnis, a? Alv. díeglį pavarýti padaryti rūpestį: Jam galima pavarýti didelis dieglỹs Ds.

dieglys sinonimai