Kas yra duoti? dúoti, -da (-ja, -ma, -sti), dãvė (dẽvė) 1. tr. H daryti, kad kas gautų, galėtų paimti: Nemasink – jei dúodi, dúok arba griežtai atsakyk, kad negausi J. Bitėm kad duodi [cukraus], tai paskui jos atmoka Alk. Reik imt, kad dúoda Dkš. Kai Die[va]s dúoja Lz. Čia juoda duona, ir tos nedúoja Aru41(Zt). Aš dúomu Lz. Duoklę duomi SD72. Vienamui duosti, o kitamui atima MP11. Ką Dievas duost, kišk į žaką (kašelę, antį) B. Mes mizernų penigų ... patys už save neduome DP242. Ankščią (skolą) duoste (duodate) tiemus, nuog kurių tikitės, jog jumus tai ataduos DP284. Dėlto abavem ir muitus duostat (duodate) Mž32. Daviaũ jam valgyt ir gert Rm. Duodamaĩs valgiais apkraus ne vien stalus, bet ir lentas par vestuves Šts. Deveĩ pasogą Tvr. Vanikėlį devė, pati graudžiai verkė RD178. Vienam dúosiu šilko tinklą, kitam duosiu aukso žiedą Ml. Duosiuot (duosiu ti, t. y. tau) ... visas tas bagotystes MP170. Žmogau, ką tu man dabar duosi, kad aš tave nuo vilko išgelbėjau? BsPI9. Su geru nedúosi – su piktu dúosi Skr. Duosiem (duos mi, t. y. man) duonos kąsnelį J.Jabl. Tylėk, vaikeli, tuoj duonelės duosiuot (duosiu tau) J.Jabl. Brolis tau knygą duõs, t. y. pateiks J. Duos mums karalius drabužius, į baltas rankas kardužius StnD26. Duok man peilio (neilgam, tuoj sugrąžinsiu) J.Jabl. Dúok šen, duokš! KI488. Duokim (duoki mi) ant bliūdo galvą Jono Krikštytojo BPII259. Dúokiam duonos kąsnelį Kv. Duõ (duok) man kirvį, reikia pakapot! Švnč. Dúotie (duokite) virvę! Švnč. Duõ mai (duok man) Dsn. Duokite, ir bus jumus duota BPII254. Kad tu nesulauktum, kad aš tau dúočiau! Grž. Dúočia, jei žinočia, kad tu ataduosi Sb. Kad turėtau, tai duotáu Mrk. Ma[n] už tą skūrą duotumbei štai tą spintą BsPI92. Ka duonos dúotub (duotų), būt gerai Lz. Ko norėsite, prašysite, ir bus jumus duota DP221. Ko norėsi mano duodamas? BB1Kar3,5. Dãvęs dúok ir nemažink Dkš. Dúodant vienam, reikia duot ir kitam Sb. Nedãvus – ne kaimynas, ė dãvus – sau nėr Dglš. [Liepynas] iš karnų davęs vyžas dėl mūsų autuvo A.Baran. Tu svočiukė tikra melagėlė: sakeisi gyreisi duosint pyragėlių JV715. Kad turėtąs, duotąs Sb. | Davėm drigantą kumelei (leidome prie driganto) Šts. | Čia vieta duodama ir imama (čia daug pajamų, bet daug ir išlaidų) KlvrŽ. ^ Nei pats valgo, nei kitam dúoda Trgn. Daveĩ arklį, dúok ir balną Zr. Tūkstančius imdama, galėčiau ir aš dúoti ir dribtelėti (daug duoti) Snt. Duotas priš duotą (jei kitam duosi, gali viltis iš kito gauti) Up. Kad kepė, tai ir duos Sim. Jei pats nedirbsi, tai niekas neduõs Ds. Geriau dúoti, negu prašyti Vel. Nežadėk daugiau, kaip gali duoti VP34. Dúodamas imk, mušamas bėk Kv. Nei gimė, nei gims, kas duodamas neims VP32. Lapė ir neduodama atras vištas M.Valanč. Nuo Dievo duomama (duodama) ranka (sakoma, ką duodant) Tvr. Nesigailėk davęs, džiaukis gavęs Sim. duotinaĩ adv., duotinõs: Duotinõs įdavė, aš nevogiau Trk. | refl.: Turtai be reikalo neduodas M.Valanč. Duostis mažu vaikeliu ing rankas mūsų DP42. ║ Vrn tiesti (ranką). ║ padėti kam valgyti, ėsti (maisto, pašaro): Išalkau, dúokit greičiau valgyt! Jnšk. Duotè (duokite) greičiau sūrį, labai išalkau Švnč. Ar daveĩ karvėm [ėsti] ? Ėr. Ar tu buvai karvėm pietų dãvęs? Pc. Šuniokas šiandiej tebėr nieko nedúotas Sl. Šuo, ėsti neduodamas, išėjo PP74. | Duok tai žemei mėšlo, pamatysi, kokie javai augs Ėr. ║ leisti, švirkšti: Dãvė adatą į ranką Jrb. ║ leisti (kam kuo pasinaudoti): Niekas nebdavė trobų patalkiuo šokti Šts. ║ pateikti: Dãvė paliepimą kelią pataisyti Ėr. Nušoko nuo vežimo komandai duoti rš. Buvau dãvus prašymą į kursus, bet vietų nebėr Jnšk. Mergausiu ir aš! – sušuko Onikė, gerą mintį duota rš. Vienas žmogus buvo davęs tokį patarimą J.Balč. Dúok mums rodą, motušėlė JV1492. Po dangų lakiodamas erelis duost liudijimą DP43. Jėzus jam nedavė atsakymo SE258. ║ skirti: Kokį dúoda darbą, tokį turi dirbt Dt. Tedúoma tau Dievulis ščeslyvą naktelę Lz. Aš jiemus duomi amžiną gyvenimą BPI83. Tatai duomi jumus už ženklą DP41. Duomiet (duomi ti, t. y. duodu tau) protą, idant aukso nuog manęs pirktumbei BBJon3,18. Aš jam duoną dúodu (maitinu) Rm. Tu duosi (duodi) jiemus peną DK182. Duoną mūsų visų dienų duodi (duok) mums nū Mž23. Nėr man tėvužio dalelei duoti KlpD48. Lytų maloningą duosi Mž288. Rykštė ... duost išmintį MP64. Tau duome (duodame) amžiną garbę Mž240. Kokį protą duostit (duodate) jūs BB1Kar12,6. Nèdavė Dievas savų vaikų, tai nereikia ir kitų Švnč. Davėt (davė ti, t. y. tau) mokslą MP170. Garbės manos neduosiu antram DP536. Tik už vaišes dėkavosim, už taboką garbę dúosim JD864. Sugyveno vieną sūnų, kuriam davė vardą Meškausis VoL326. Duokiam (duok mi) naują tikrą dvasią BPII301. Duonos putros davė, bet meilės nedavė Žem. Pone Dieve, duod (duok) sveikatą PP72. Viešpatie, duod man pagalbą DP113. Žmogelis tenkinąsis tuo, kiek Dievo duotas S.Dauk. ^ Dievas davė giedrą, Dievas duos ir lytaus S.Dauk. 2. tr. dovanoti: Paskuo jam pagailo vištų bedúoti BM317. Niekada nemidavei ožį, idant su prieteliais mano būčia pasilinksminęs BtLuk15,29. ^ Kad duodi paršelį, duok ir maišelį Sim. Gaidžio duotas, avino graibo B. 3. tr. paaukoti, paskirti: Vis (visa) duomi, čerte, ing tavo rankas Mž433. Christus save patį davė DP542. | refl.: Aš tavon macin duomies su dūšia, su kūnu PK146. 4. intr., tr. nustatyti vertę, mokėti (ppr. pinigais): Kiek tau dúoda už jautį? Rm. Jo arkliui (jam už arklį) dúoda penkius šimtus Sb. Už javus tiek čia, tiek tenai duoda N. Norint dúoste tris šimtelius, bet neatvaduoste JV1492. Jis jiems davė dideles algas BsPI81. Kad duotų kokį šimtą, parduočiau [karvę] Pn. Ne, mes negalim tiek duot, tai per brangiai BsPI60. Ir šimtą duotas klumpa J.Jabl. Per brangiai pirktas žals vainikelis, per brangiai duotas aukso žiedelis KlpD80. Šimtą rublių dúočiab (duočiau) už itą arklį Zt. 5. intr. nustatyti (amžių): Iš ūgio galėtum jam dúot kokį dešim metų Slm. Jam daugiau nedúotum kaip trisdešim [metų] Viln. Nu, o kiekgi metų dúotumėt man? Pn. 6. intr. skirti, nustatyti (laiką): Dúodavo valandą apypietės Vlkv. Jeigu sugausma, metus dúosma (bausime, sodinsime metus į kalėjimą) Rš. 7. intr. leisti, netrukdyti, įgalinti: Nedúoda užmigt Mrj. Jie nedúoda mums miego J.Jabl. Kad tik man duotų tas pirštas [skaudamas] miegoti Rm. Nedúoda miežių pjaut – šlapia (drėgnas oras) Mlt. Jis niekam žodžio tarti nedúoda BŽ98. Jis dãvė man suprasti BŽ108. Aš daviaũ jam sakyti K. Aš paukšteliui lėkti dúosiu KII8. Duosi girdėti linksmybę ir džiaugsmą PK63. Dúok, aš lempą uždegsiu Rm. Dúok valgyt, nekliudyk žmogui su savo kalba! Jnšk. Duõ man, aš geriau moku! Švnč. Nedraskykit žaliūkšnių obuolių, duokit nors užaugt Slm. Duok, pabučiuosiu! – Ar tik nedavusi! (mandagus atsisakymas) Šts. Duokiat jiems vieną dieną bei naktį mirkti S.Dauk. Viešpatie, duod (duok), idant šviesą regėčia DP106. Duõ sėstis! Dsn. Duokim (duoki mi, t. y. man) gi, pone, benmaž atsilsėti J.Jabl. Duokiam (duokie mi) žinoti mano nusidėjimus BBJob13,23. Nemiduok (neduok manęs) išjuokt piktamui KN255. Jis davė kitus apaštalais, kitus prarakais ... būti BPII119. Duokitam malones rasti jūsip BB1Moz34,11. Neduok mumus pražūti Mž237. | Geri vaikai nedúoda tėvam dirbti (už juos padirba) Ėr. ^ Davė vilkui avis saugoti! Mlt. | refl.: Nesdúoda priliest – baisiai sopa Dbk. Nei rūgščiai, nei sūriai nebesduoda valgyti Sv. Visaip jis duodasi – ir stumiamas, ir traukiamas LTR(Šmn). Tai kodėl nepareini, kad žinai; kodėl duodies tiek daug prašinėti? I.Simon. Po valandai vėl tas pats žodis davėsi girdėti BsPIII13. Duõsis matyt, kaip toliau bus Ėr. Duõsis matyt, kas jis per vienas Alv. Už tokius pinigus tai gera karvė nesiduos nė pačiupinėti (nenupirksi) V.Kudir. Jis turėjo duotis pažinti broliams Skv1Moz45,1. ║ refl. nusileisti, nesipriešinti, leistis: Aš nedúoduos tau, kad ir lupatė boba Šts. Ana duostisi sugauti, duostisi ant pečių jo uždėti BPII224. Dúokis pamokomas Slnt. Nesiduok pergalėti piktybei BtPvR12,21. Nesiduokis išvadžioti N. Pirmatelė ilgai nesdúoda melžiama Ds. Nèdaviaus nė sudievu sakomas, taip buvau supykęs Šts. Davės ir dėdė išprašomas J.Jabl. Aš ... duosiuos jam surišt DP240. Ar tu dúosies jam už nosies vedžioti? Jnšk. ║ refl. būti paveikiamam: Tokios odos batai nebus ankšti, ši oda dúodasi Lš. ║ refl. sektis, vykti: Jeigu šis reikalas dar duosis pajudinamas, tai čia pats tikriausias kelias sp. Man labai sunkiai duodasi arti rugienos Jnš. Linai šlapi, o dúodas minti Šts. Nei to mano sirgimo, ale bet va negaluoju, o darbas dirbt dėlto nesidúoda Kp. Senos morkos, nebesidúoda skusti Ėr. Ką čia gersi [kiaušinį], kad nesdúoda žalias gert Vdš. Jisai niekur ... neduostis rast DP41. Duomies ižmelst SD382. 8. tr. daryti, kad kas atsirastų, gaminti, teikti, vaisių vesti, derėti: Tas medis daug vaisiaus dúoda KI489. Geras medžias gerus vaisius dúoma OG317. Ta karvė daug pieno dúoda Pn. Duok gerai karvei, tai ir karvė duos Užp. Iš geriausių tėvų paimti kiaušiniai duoda viščiukus kitos plunksnos rš. Kokios našios pievos, kokius linus duoda! V.Piet. Rugiai kad byra, tai dúoda (daug prikuli) Gs. Joks javas tiek neduõs, kiek bulvė Upt. Krūtys ... pieną duosti Mž191. Galvijai tur alkti ir menką naudą todėlei duoda K.Donel1. Prekyba duoda daug pelno rš. 9. tr. daryti, atlikti: Knygos pasirodymas davė pradžią lietuviškai spausdintinei literatūrai rš. Jei nesutiksi, bylai duosim eigą B.Sruog. Po kokių dešim ėjimų dãvė matą (žaidžiant šachmatais) Viln. Tatai yra žymė sandaros mano, kurią duomi terp manęs ir terp jūsų Ch1Moz9,12. 10. tr., intr. padavinėti, kitam kraunant: Sunku visą dieną dúoti į vežimą Jnš. Kas jūsų šiemet į uorę (iš uorės) dúoda? Jnšk. Tėvas nei vežimų nebdúoda, nei nėko KlvrŽ. Jonas dúos į vežimą Skd. Kitur seniau kiaurai vežimus liuob dúos su rankoms, be šakių Šts. Dúodamosios [šieno, javų] šakės buvo tripirštės Šts. ║ dalyti (kortas): Kam dabar duoti? Rm. 11. tr. R373 leisti už vyro: Duoda leidžia mane motynėlė į svetimą šalelę JV787. Tėvelis dúoda, močiutė leidžia, pati mergelė neina Plv. Karalius ją jam duod per pačią BsPI7. Nedavė močiutė, už ko aš norėjau JV969. Tai leisk, tai duok už artojužio JV522. Ką darysiu nedejavęs – žadu dukrą dúoti Grž. Močios dukrelė valioj auginta, vargelin duota Pnd. Kas duost už vyro dukterį ..., gerai daro DP69. Duotina merga (kuri gali tekėti, užaugusi) CII13. 12. tr. leisti (į kariuomenę): Verkia tėvelis, senas būdamas, tą vieną sūnelį vaiskan duodamas (d.) Dglš. 13. tr. sakyti, pranešti: Duomi labą naktį KlvD44. Mes dúodame labas dienas K.Donel. Aš jai daviaũ labą dieną JD665. Jis jai davė labą rytą, ji jam nei žodaitį RD23. Dúok (sakyk) jam nuo manęs labas dienas KI224. O mano seselė, duok labą vakarėlį, duok meilų žodelį mano tėveliui JD119. Duomi žodį, žinią R. Dãvė žinią, kad senelis mirė Pn. Ko nedavėte man žinios? Žem. Eik šę, merga, į mane, duosiu žodį į tave Vlk. Dúok žinoti, kada atvažiuosi Ėr. 14. tr. pareikšti ieškinį ar apskųsti (teisme): Jegu geruoju neataduoda, dúok teisman Sb. | refl.: Apylinkės teisme nieko negavo, tai dabar dar duosis į apygardą Ps. Dãvės toliau į tribunolą, ir antdėjo penkerius metus kalėjimo Nt. 15. refl. prisipažinti: Aš pats dúoduos kaltas Dr. Gailiu ir duomiesi kaltas mano griekų Vln69. Nesidavė kaltas po Dievo akim SPII75. 16. intr. krypti, sukti į šalį: Reikėjo dúot atgal, būtai išvažiavęs Alv. | Jo protelis dúoda į plonąją pusę (jis yra menko proto) Gršl. | refl.: Eisi tiesiai, paskui dúokis į dešinę Jnšk. 17. intr. pasekti (kuo), panašiam būti: Ruginis alus į rausvumą dúoda, o miežinis į balzganumą Šts. 18. refl. leisti kvapą, dvokti: Kas čia žmogum dúodas? Ad. 19. intr. impers. rodytis: Duodant, čia netoli, o iki parėjau, ir sutemė Rdm. | refl.: Man dúodasi, kad šiandie kelias geras Pc. Man vis dúodasi naktį, kad kas vaikšto po gryčią, ir gana Ds. Man duomas, kad ne tu tep padarei Tvr. Duomies iž viso kaltas Viešpati Dievui DK132. 20. refl. apsimesti: Jie dúodas nieko nežiną Skr. Ar nejunti, mergužėle, manęs parjojančio? – Juntu juntu, kaip nejuntu, duoduos nejuntanti Ak. 21. tr. dėti raugo, raugti: Duokit alų, tegu rūgsta Jnšk. 22. intr., tr. smarkiai ką daryti, veikti: Dúodu ir dúodu (dirbu) apei namus, o naudos nėko nėra Up. Tu dúodi ir dúodi (bari) visą dieną Ut. Kad dúoda (griežia) muzikantai, net langai žvaga Ds. Kad dúoda (šoka), tai net vyža ugnį skelia! Aln. Ėryčiai dúoda ir dúoda (bėgioja) apei bandą Up. Tie vaikai dúoda ir dúoda (laksto) per dienas sode Kt. Ir čia dúoda, ir čia dúoda (laksto ieškodama), o rišėjų nėr ir nėr! Žlp. Dúoda vaikai su ledžingoms par kiaurą dieną Vvr. O tatai linksmas [vaikas] – o dúoda po lopšį, o dúoda (juda, spardosi)! Plt. Gerai dúoda (kulia) su kultuvais, net šiaudai trumpa Jnšk. Žiūri – jo bobelė kad duoda verpt, kad duoda LTR(Kp). Ažkando, ir vėl dúoda (pjauna) Mlt. Mesk tą skaitymą – dúoda ir dúoda Mlt. Arkliai dúoda (ėda) avižas užsiputoję! Lp. Biškį praalksiu, tai paskui kad duosiu! KzR. Duok daugiau garo – pirtis šalta! Pn. Saulė kap dúoda, ir išdžiūsta Arm. Lietus kad dúoda, tai dúoda, net nosies iš gryčios baisu iškišt Pbs. Diegliai tik dúoda (vaikšto) po visą kūną, tik silpna! Vv. Vaikai maudos, dúoda po tą Mituvą Jrb. Vėjas kad dúoda pro langus – kiaurai Mžš. Kap dav[ė] smaradas nuo to pulkinyko barzdos ir nagų, – ėmė karaliaus duktė ir nusgrįžo nuo pulkinyko (ps.) Lp. Vyrai dúoda kortom par visą dieną Jnš. Kad dãvė gruodas vieną naktį – visa nušalo Vlkv. Einam, kad dúosim rugiam – perdien ir gatava! Mrk. Vagį vijos, tas dãvė į mišką, ir prapuolė Žvr. Margius tik dãvė kelis šuolius ir pasivijo Gs. Nu ir dãvė kosėti – per visą mielą naktelę! Srv. Kad dãvė lydeka vilnį, ir muni aptaškė Sd. Kad dãvė bangas, revai i stovi. Paskui dãvė saulė, i užskreto grūdas Prn. Na ir dãvė (lijo) smagiai, net javus suguldė Trgn. Vai šovė, vai davė aukštojon klėtelėn KrvD257. Šis davęs (šovęs) iš antros pištalietos S.Dauk. Gegužė vieną rytą atlėkus ant tvoros kad dúoda, kad dúoda (kukuoja), kitą – ir vėl Lzd. O kai reik išvažiuot, kai duõs verkt jaunamartė Plv. Duõs duõs, duõs duõs kosėti Sv. Kad jau ką nusitvers (susitiks), tai duõs duõs (kalbės) Krok. Dúoda ant munie (apšneka mane) ir mislija, ka aš negirdu Gršl. | refl.: Dúoduos dúoduos (dirbu) kiaurą dieną, ir vis nėra darbui galo Ssk. Žąsis po duobę kad dúodasi (maudosi)! Jnšk. Čia buvo namie, čia – žiūriu – jau dúodas (lekia) per lauką Sl. Kur teip dúodies (eini)? Sv. Dúodamsi dúodamsi (su vargu važiuojame) per duobes – o kratymas! Sb. Daviaũs daviaũs (laksčiau ieškodama) po mišką, visa sušlapau – karvės kaip nėr, taip nėr Kkl. Nu ir dúodas (siaučia) žalčiai – dulkių pilni pakerčiai Trk. Dãvėsi dãvėsi (trankėsi) nuo kokios antros valandos, niekam nedavė miegoti Ut. Vak (vakar) ištrūko paršiukai – dãvės dãvės (lakstė) Pc. Dãvės į dugną kaip akmuo ir nebišplūdo Plng. Kad dãvės (bėgo) tiesiai vieškelin Rk. Tik nepabaidyk avelės – virvelė trumpa, kai duosis, ir nutrauks Mlt. Vanagas kai duosis žemyn, ir nusmaugė vištą Dglš. 23. intr., tr. mušti, lupti, kirsti: Į žandą jam kirto, davė, drožė, rėžė J.Jabl. Dúodu į snukį, ir baigta! Pn. Tegu dúoda dar daugiau, gal bus geresnis [vaikas] Mrj. Kad dúoda varna į galvą! KlvrŽ. Kas te dúoda durysna teip Pb. Kad jau dãvė, tai dãvė, nents pūkai dulkėjo Srv. Kad jau dãvė, kad dãvė – kiek tik į jį tilpo Alk. Kad dãvė su kumščiu per nugarą! Slm. Davė į sprandą ir nuvarė ožkų ganyt LB218. Kad dúosiu, tai net kaulų nesurinksi! Sb. Kad aš tau duosiu, tai tu atsiminsi savo gimtą dieną NžR. Dẽvė par ausį Brž. Tau dúot dúot ir verkt neduot Rdm. Tik dúot snukių už tokias kalbas! Alk. Dúoti niuksą BŽ109. Arkliui pentinus dúoti KII197. ^ Bėga kaip galvon dúotas Ds. Dykai niekas per galvą nedúoda Ds. Su kuo duosi, su tuo suduosi Sln. | refl.: Dúoduos į krūtinę Šts. ║ trenkti, sviesti: Duosu į žemę, ir parietės KlvrŽ. Dúok į žemę tokį varlę! Rm. Dúok galvą į sieną KlvrŽ. Pasileido arklys nuo ubagės, kad dãvė (vertė vežimą) į dirvą – visus ištaškė! Srv. Kad dãvė (trenkė) akėčios į akmenį, net balžienos sulūžo Krsn. Kad daviaũ tas knygas Mžš. | refl.: Paukštelė langan davė̃s – žinia bus Dsn. ║ intr. griūti, virsti: Ėjau par lauką, ugi kad daviaũ į pusnį – ik ausų! Skr. Ai kad dãvė aukštinelkas! Plt. Kad būčiau dẽvusi ant žemės! KlvrŽ. Tik nedaviau aukštienika Krd. | refl.: Kad daviaũs ant šono! Rdm. Kad daviaũs ant ledo, tai visą alkūnę numoviau Ml. 24. (sl.) laikyti (egzaminą): Vaikas egzaminą dúoda – nėr namie Ėr. Patarėme tiems jaunikaičiams taisytis duoti rudenį ton seminarijon egzaminus J.Jabl. ◊ beržìnės kõšės dúoti; báilės dúoti Lnkv mušti (ppr. rykštėmis): Kad duotum jam beržinės košės, tai nustotų vagiliauti Švnč. Diẽve dúok kójas Gs sakoma, kai reikia nuo ko pabėgti. Diẽvo dúota sakoma, džiaugiantis kuo: Tai da Diẽvo dúota, kad visi prieš ledus susivežė rugius Trgn. Jos vaikai – tai Diẽvo dúota (geri) Trgn. Diẽvo dúotas Krk menkutis, prastas daiktas: Ale tavo ir šliurės Diẽvo dúotos! Gž. dúok Diẽve B sakoma, reiškiant pageidavimą: Duok Dieve rasti, bet ne pamesti S.Dauk. Duok Dieve, kad tep būtų, kap sako žmonys Dv. Duok Dieve viską žinoti, bet ne viską dirbti VP13. Duodi Dieve, idant būtų atkirsti, kurie jus maišo DP85. dráilą dúoti Gs išdykauti. drãlą dúoti 1. J siausti, dūkti: Dúoda drãlą apie balą Jrb. Tos mergučės kad dúoda drãlą, tai net grindys pyška Br. 2. BsPII280 pabėgti. dúotas duotám Pln sakoma apie kerštą: Kaip tu kitam, taip tau kitas užmokės. Duotas duotam S.Dauk. gálvą dúoti 1. ginti iki paskutiniųjų: Galvą savo duomi užu avis mano BPII74. 2. tvirtai garantuoti: Duodu galvą, kad aš nemeluoju J.Paukš. gãrą dúoti į ãkį miegoti: Jonas jau duoda garą į akį rš. gãro dúoti 1. Pbs įkrėsti, prilupti; išbarti: Aš jam dúosiu gãro Lnkv. 2. šokti: Norints mudu akli raiši, duosim garo atsikaišę LTR(Gdr). Ale kaip jiem nenusibosta – duoda garo lig dvylikai PnmR. gum̃bą dúoti Lž nieko neduoti. į ãkį dúoti miegoti: Iš po vakarykštos lig pietų dãvė į ãkį Užv. į káilį (kẽlines, káulus) dúoti mušti: Dúok gerai pagavęs káilin, tai atsimins Ssk. Duotái jam káilin, tai tylėtų Mrk. Ans dúotinas yr į káilį Pln. Pati buvo į kailį duotina, bet pats kaip dedamas, ir anuodu geruoju gyvena Šts. Duõs visiems į kẽlines Gs. Už neklausymą tik duoti į kaulus Jnš. į kójas [ugniẽs] dúoti greitai pabėgti: Pamatęs pavojų, vaikas dãvė į kójas ir pasislėpė Jnš. Ka jis devė į kojas nu tų ungurių Kin. Vos kieme tik atsidūriau, tuoj daviau ugnies į kojas, leidausi be kvapo lėkti rš. į pãdą dúoti šokti: Na, einam dúot į pãdą Snt. į padùs dúoti smarkiai bėgti: Negąsdink, ba jis kai duõs į padùs, tai tu jį tiek ir matysi Šn. į spangès dúoti miegoti: Parėjęs kad daviaũ į spangès, tai nieko negirdėjau, kai griovė Vlkv. kaĩp dúotas [į gálvą] silpno proto, pusprotis: Ans y[ra] teip toks kaĩp dúotas, ne viso proto Klk. Nei šioks, nei toks, kaĩp galvõn dúotas Dbk. kàs dãvė (duõs) kur ten! (sakoma, ką nors nuneigiant): Kàs tau dãvė – negaliu nudraust, ir gana Alk. Ar jau išleidot savo dukterį? – Ale kàs dãvė, dar tebemergauja! Pgr. Bet kas tau davė – jūra nedegė, pagaliau nei neburbuliavo! Blv. Nesenas ragaišis – kàs jam duõs senumą! Ėr. kẽlią dúoti 1. pasitraukti, kam nors praeinant: Jis tuščiom važiuoja, tai tegu man duoda kelią Lš. Duok kelią! Pn. 2. nusileisti: Broliai nenorėjo duot jam kelio BM242. kiaũlę dúoti; Žem žaisti tokį vaikų žaidimą. kudãšių dúoti; rš smarkiai bėgti. kudū̃lį dúoti Skr strimagalviais nuvirsti, nusiristi. nedúok Diẽve (ne Diẽve dúok) sakoma ko nors labai nenorint: Nedúok Diẽve, tokia nelaimė atsitiko Jnšk. Neduok Dieve su gyvais velniais muštis J.Jabl. Nedúok Diẽve tokio vaiko! Grž. Nebeduok tu Dieve, kaip čia dabar atsitiko! Grž. Dieve neduok, kaip jis mane privargino! Grž. Toks jau šventuolėlis, kad Dieve neduok! Lkš. Ne Dieve duok tokį gyvenimą! Gs. Neduok Dieve ... kurčią kiemą, aklą trobą B. Ne dievai duoki laimužei lemti per du dvareliu bernužiui augti JV59. pipìrų dúoti barti: Palauk, aš jam duosiu pipirų! An. rãčą dúoti dūkti, šėlti: Žiemą vaikai po gryčią duoda račą Pbr. rañką dúoti sutikti ištekėti: Žinok, jog tamstos nebūsiu, tamstai rankẽlės nedúosiu Plt. rãtą dúoti lenktis, apeiti: Jis dabar gėdisi, pamatęs iš tolo duoda ratą Jnš. sprìdikį dúoti KlvrŽ barti. taĩ tìk dúok puikiai, gerai (ką daryti): Vebras ant žemės vaikščioja nekaip, bet vandenyje – tai tik duok! Blv. tãką dúoti nusileisti: Tie bijo, visi tãką dúoda KlvrŽ. vãlią dúoti leisti daryti, ką nori: Per daug davė valią vaikams S.Stan. Tokiam dúok vãlią, tai kažin ką padaris Sb. Bars mane uošvelė, tau valią davus JD910. Živilė puola Marytei į glėbį ir duoda ašaroms valią (ima verkti) rš. vãlią dúoti kójoms MitI75 imti bėgti: Pamačiau, kad atsiveja, tai, nieko nelaukęs, daviaũ kójom vãlią Gs. vė́jo (vė́jų, velnių̃, žãro) dúoti barti: Gerai dãvė vė́jo, ir pabūgo Slv. Kad jis dar neklausys, tai jau dúosiu vė́jų Gs. Jam dãvė velnių̃ An. Dãvė žãro ir jai, ir motinai Alk. vìngį dúoti lenktis: Matydamas, jog nebėra jam pavojaus, vingį davęs, parėjo namo Žem. Kaip tik ans muni pamato, iš tolo dúoda vìngį Krž. žõdį dúoti 1. pasižadėti: Duok žodį, kad nuo šios dienos nebegersi Lš. 2. pranešti, pakviesti: Reikia dúoti žõdį gentims, kad suvažiuotų į budynę Skd. Dúodi žõdį, ir ateina alaus atsigert, – nepuikūs jie Jnšk. \ duoti; antduoti; apduoti; atiduoti; daduoti; įduoti; išduoti; nuduoti; panuduoti; paduoti; parduoti; apiparduoti; atparduoti; išparduoti; perparduoti; užparduoti; perduoti; praduoti; priduoti; suduoti; pasuduoti; užduoti
duoti junginiai
- (ati)duoti, (ati)duoti, (pa)reikšti, (kam) duoti kieno vardą, (pa)liudyti, duoti parodymus, (pa)teikti, duoti, duoti (kam) pipirų, duoti (signalą), duoti (toną), duoti (vaistus), duoti arbatpinigių, duoti atkirtį, duoti autografą, duoti dopingo, duoti dovanų, duoti dovanų/arbatpinigių, duoti garantiją, duoti impulsą, duoti kyšį, duoti laisvę, duoti licenciją, duoti matą, duoti mintį, duoti nelauktus, duoti nelauktus/priešingus rezultatus, duoti paraišką, duoti parodymus, duoti paskolą, duoti postûmá, duoti postūmį, duoti pradžią, duoti pylos, duoti suprasti, duoti teisę, duoti tempą, duoti toną, duoti valią, duoti valią jausmams, duoti vardą, duoti ženklą, duoti/aukoti pinigų, mostu duoti ženklą, pavadinti (ką) vardu, (kam) duoti kieno vardą