džiugus reikšmė

Kas yra džiugus? džiugùs, -ì adj. (4); SD1161, SD330 1. kuris veikiai nudžiunga, džiaugiasi, linksmas: Kurs save džiugina iš niekų džiaugias, tas džiugùs J. Ašiai tokia buvau stipri, džiugì su visais buvau, smagi Antš. Kur tau bus džiugì moteris, apkrauta vaikais Ktk. džiugù n.: Nejaučiau, kad mano kojos žemę siekia, taip man buvo džiugu Mš. Taip džiugu, kai viskas žalia rš. Vis džiugiaũ, kai ne vienas nakčia eini Vlkv. Į žemę gimtąją sugrįžt kur kas džiugiau rš. džiugiaĩ adv.: Visi svečiai buvo linksmai ir džiugiai nusiteikę rš. Ji džiugiai šypsojos rš. Laimutė pagavo džiugiai juoktis rš. Ji buvo džiugiai sujaudinta rš. ║ reiškiantis džiaugsmą, linksmumą: Sulamita juokiasi džiugiu vaiko juoku ir ploja delnais rš. Matome daugiau džiugios pagarbos, nekaip bailaus nuolankumo rš. Visų veiduose džiugi, šventiška nuotaika sp. 2. žadinantis džiaugsmą, džiuginantis: Pasakysiu džiùgią naujieną Šl. Džiugi tarybinė tikrovė yra mūsų literatams įkvėpimo šaltinis (sov.) sp. Ne viena kaitri mintis čia gimė, ne viena džiugi viltis čia žlugo rš.

džiugus sinonimai