Kas yra eilinis? 1 eilìnis, -ė adj. (2) 1. J kuris eina iš eilės: Kiekvienas savaip pergyveno eilinę darbo dieną T.Tilv. Tolesnis to klausimo svarstymas nukeltas į eilinį posėdį sp. Į knygą įrašomas eilinis numeris rš. Įmokėti eilinę įmoką LmŽ69. 2. paprastas, nerinktinis: Ryškiausios eilinės žvaigždės yra keliolika kartų didesnės už saulę P.Slavėn. Nebuvo koks ponas, šiaip eilinẽlis žmogus Plng. 3. eilių daromas: Gerai kanapes sėti eiline mašina rš. 4. LL278 eilėraštinis.
2 eilìnis, -ė smob. (2) Š paprastas kareivis: Po priesaikos jaunas kareivis vadinamas eiliniu rš. Visi gabesnieji eiliniai buvo pakelti į grandinius rš. Eilinis, negalėdamas iškęsti nepasigyręs savo draugams, papasakojo jiems, kad pats iš priešo tą vėliavą atėmęs J.Jabl.
eilinis junginiai
- eilinis žmogus