Kas yra gaida? gáida sf. (1) Slnt, gaidà (4) DŽ 1. melodija, tonas: Šitos dainos kita gáida BŽ99. Gaidà [K]. Lakštingala gáidas vadžioja J.Jabl. Pavasario girdim jau gaidą L.Gir. Balsis ir dvibalsis gali turėti tam tikrą muzikos elementą, tam tikrą gaidą K.Būg. Muzikai yra daugel pasinaudoję iš gaidų mūsų giesmių ir dainų A1885,64. Randasi dar tokie seneliai, kurie moka iš jų (kanklių) išgauti graudingą gaidą A1884,85. Idant mokytinis neužmirštų tikrosios gaidos savo kalbos, taip didžiai valkios ir gaudžios S.Dauk. Vaikeliai patys tur gaidas giedoti Mž497. ║ prk. nuotaika, pobūdis: Skamba revoliucinė gaida studentų atsišaukimuose (sov.) rš. Komišką gaidą įnešė diskusijon rš. Pataikavimo gaida rš. | Jo balso gaidelėse (tone) skambėjo apmaudas rš. 2. nata (muzikos rašmuo): Jis tada uždarbiavo perrašinėdamas gaidas rš. 3. balsas; klausa: Gandras nė kokios gáidos neturi J. Kaip pasensta žmogus, ir gáida prapuola J. Geros buvo gaidos (klausos) M.Valanč. 4. scom. giedotojas: Po tam gaidos alba žėkeliai ... pradest psalmus giedoti Mž498. Pirm eit gaidos, potam žaidėjai BBPs68,26.
gaida junginiai
- aštuntinė gaida, ketvirtinė gaida, pilnoji gaida, pusinė gaida