Kas yra išeiti? išeĩti 1. intr. SD409, R, H einant pasišalinti: Vienas žmogus, išėjęs valandėlę už durų, sugrįžo J.Jabl. Išeit mergytė iš rūtų daržo, vainikėlį pindama KlvD98. Varomas turiu išeiti Blv. Skruzdėlės skyles išeit palieka O. Čia jų būta ir išeita J.Jabl. Per kur radai išeita [kiaulės]? Lp. Išej[o] eit namo Vlk. Kelias dienas neišeĩt iš kambario! Lkš. Be žmogaus jau neišẽjo lašiniai iš kamaros Dr. Išent, įent saugok mane, jeib aš nebūčiau bėdoje PG. Sebastijonas, atidarydamas daktarui išeinamąsias duris, paprašė Mš. ^ Vienas vel[nia]s išejo, o kitas toks parejo S.Dauk. Išeĩti plačios durys, pareiti – siauros Užv. išeitinaĩ adv.: Peklon neišeitinai stumia SE206. | refl.: Ižsieję iž miesto, numetė rūbus savo nuog save SPII169. ║ pasišalinti iš namų: Dabar išeinù, tuoj grįšiu Vb. Apsivilko kailiniais ir išė̃jo Vb. Jis išė̃jo cielą valandą iš namų Rm. Ji išejanti vandenį parnešti J.Jabl. Tik išejaũ pas kaimyną eit, ažna brūkšt svečiai per duris invažiuoja Rod. Jis kai iš namų išeidavo, niekas nežinodavom, kur ir ko jis eina J.Jabl. Kad išeitų brolelis, išsineštų kardelį, o kad iškirstų muno vargelį iš anytos vartelių StnD20. Išėjo sėjėjas sėtų sėklas savo VlnE37. Jūs kaip razbainykop kardais bei kartimis išėjot mane gaudytų BPI369. Išėjo kaip ežis mielių ir prapuolė VP19. ^ Išeik iš namų nevalgęs, ir kitur negausi Sim. | refl.: Išejaus iš namų, kad policijai nekliūčio į rankas Šts. ║ einant (iš kur) patekti: Jis išėjo į kiemą Grž. Duktė į tėvus išėjo J.Jabl. Išėjo jam priešais ir šaukė rš. Mes išeinam į darbą rš. Broliukai mano mielas, išgitieĩkai vidun kiemelio, nulenki žemai galvelę (rd.) Jž. | Kap tik išej[o] karvės an žolės, ir daugiau pieno duoda Alv. | refl.: Išsiẽjo į darželį, nusiskynė rūtytėlę Š. ║ išropoti: Aure iš plyšio išė̃jo prūsokas Pn. 2. intr. išvykti, iškeliauti; išsikelti: Išėjau bernautų J.Jabl. Aš taukš ir išejáu slūžyti KlvrŽ. Vasarą namie padeda, žiemą an ažudarbių išeina Ds. Jis pabuvo čia metus ir išė̃jo į Šimkaičius Skr. Tėvo draudžiamas, susidėjęs su kitais bernais, išėjo į Ameriką A.Vencl. Išėjaũ už marių, kur kielė trąšos nemeta Šmn. Išėjo į lenkus N. Išėjau nuog tėvo ir atajau ing tą pasaulį DP580. ^ Kam čia taip dirbi, ir pamažu išeĩs dūšia iš kūno Lnkv. 3. intr. išslinkti, ištraukti: Mūšoj ledai išė̃jo Jnšk. Pavasarį, kai tik išeina (išneša ledus) upės, ančių pasirodo daug rš. Saulė buvo jau iš dvylekos išẽjusi Als. ║ išskristi (būriu): Jų bitės išė̃jo (spiečius išlėkė) Ėr. ║ išvažiuoti (susisiekimo priemonei): Traukinys iš čion išeina aštuoniomis J.Jabl. ║ išlėkti (smarkiai): Būt išė̃jęs langas Pc. Paršas par statinius išė̃jo kai kulka Skr. ║ pranykti: Aną pavasarį vėlai išėjo pašalas rš. Slanktas greitai neišeĩna Ėr. Ka tos slogos i neišeĩna! Ps. Jų bėdos, vaikeli, neišeinamos J.Jabl. Jei bus išeinamà liga, tai pagysiu Ėr. Visas saldumas iš vaško išejęs yra S.Dauk. Išejo muslininių mada, ir suplėšėm į vystyklus Trk. Tokios kalbos ir atsiminimai neišeidavo iš galvos ir iš kalbos Žem. Išė̃jo iš apyvartos BŽ77. ^ Iš marių vanduo neišdžiūsta, iš giesmės žodis neišeĩna Str. Liga raita atjoja, pėsčia išeit B. ║ ištekėti: Vidauja išeĩna iš girių Jrb. Audrupys išeĩna iš Rokiškėlio ežeriuko Rk. Gruntinis vanduo į žemės paviršių išeina šaltiniu rš. Išeinamoji srovė VĮ. ║ iškrypti: Iš vagos išeiti B. ║ pasitraukti: Tai jau mes seniai išė̃jom iš giminystės, nesiprašom Kt. Nuo tada mes ir išė̃jom iš giminių Alk. Su jais jau baigiam išeit iš giminės, jau gal penktoj eilioj Slm. Ji drovėjosi savo senų batelių su auliukais ir išėjusios iš mados suknelės rš. Bet dabar tos iškabos išeina iš mados Blv. ^ Iš ubagų išẽjęs, ponų nepavijęs Rdm. Iš šiaudų išėjęs, o šieno nepavijęs B. Iš piktų išėjęs, o gerų nepavijęs B. ║ išsiveržti: Aš vis bijau, kad tik neišeĩtų pro kaminą ugnis Srv. Iš akmens išėjo ugnis LTI48(Bs). ║ prk. ištrūkti: Išeitumėte iš tų vargų, kuriuose šiandieną esate paskendę Rp. Iš tos bėdos jis išeitų rš. Karalius tris kartus nuog mirties išejo (išsigelbėjo) S.Dauk. Jau numanoma, kad iš tos ligos neišeis (neišgis) OsG175. ║ būti nusikreipusiam (į kur): Vienintelis langelis palubėje išėjo į virtuvę rš. 4. intr. pasirodyti: Kad nors porą valandų saulė išeitų Ėr. Arklys taip nuvargo, net putos išė̃jo Vb. Šviežiai išejęs iš žemės akmenukas Dglš. [Oda] pilna skylių, per kurias išeina prakaitas Blv. Pasturgalėje tų bičių yra nuodų pūslelė, pro kurią gylis išeit S.Dauk. | Laukiu, kol galas išeĩs, tada nustosma vyt Slm. | Juodvarniai išẽjo į laukus, jau šalčio nebebūs Mžk. | prk.: Žinojau, bet neišeĩna ant minties (neatsimenu) Pls. ║ prk. iškopti (į kur), iškilti: Išėjo į didelius vyresniuosius Tat. ║ kilti, prasidėti, atsirasti: Dabar išė̃jo mada taip nešioti Pn. Nuog to laiko išẽjo paprotys čiaudant sakyti „ant sveikatos“ BM238. Išėjo kalba apie šokius rš. Buvo išė̃jus tokia kalba Kp. Tep man išė̃jo iš kalbos, tai ir paklausiau Alk. Iš mažos kibirkštėlės išeina didis gaisras rš. Sarmatos išeinamoji reikšmė buvusi yra „raũdonojimas“ ir „raudonumas“ K.Būg. Ir žiedas ižg šaknies jo išeis DP625. Ašaros ..., išėjusios ižg graudžios širdies, gal numazgoti visas nuodžias DP481. Dvasė saldyji iš Tėvo ir Sūnaus išenti Mž317. | Kaip tat neišeĩta vaikai iš tėvų (panašūs į tėvus)! Grg. ║ būti kilusiam (iš kur): Jis iš Gudžiūnų išeĩna Pc. Anas išeĩna iš miesto, tik čia gyvena Ds. Anas išeĩna nuo Tverečiaus Dkšt. ║ išsiperėti, išriedėti: Gal da išeĩs keli viščiukai Ėr. Už nedėlios ir žąsiukai iš pautų išeĩs Lz. Iš tokio [motynos] kiaušelio po kelių dienų išeit maža kirmėlė it kaip kandis S.Dauk. ║ išdygti: Tiems ančiukams da ne visos plunksnos išė̃jusios Jrb. ║ išsiskirti: Man iš penkių literių smetonos išeĩna kilogramas sviesto Krd. 5. intr. mesti kokį darbą, tarnybą: Mūsų išė̃jo mergaitė, dabar kitõs sunku gaut Jnšk. Buvau pasisamdęs piemenį, bet išėjo Vb. Grapas neišmetė mūso tėvalių – tėvaliai su geru išejo Plng. Per suktybę jis išėjo iš kariuomenės Kp. Tasai teslūžija tau šešis metus, sekmą metą teišeit tikrai valnas BB2Moz21,2. 6. tr. daugelį pereiti, visur, daug išvaikščioti: Visą sodžių išejaũ, niekur akėčių̃ negavau Lp. Visas bobas išejaũ (perėjau per visas prekininkes turguje) Ėr. Daugiau jiedu ėję ėję, vėl išėję kitas tris karalystes Sln. 7. refl. įsismaginti eiti: Kai išsieinù, tai neskauda kojos Pc. ║ refl. imti smarkiai dirbti: Ta mašina, kai išsieĩna, nėra taip sunku sukt Kair. 8. intr. galėti praeiti: Neišeĩnamas kelias Gs. Ar bėra ten takas išeĩtamas? Gršl. Čionai išeime lengvai MP382. Smagenys džiūvo neišeitiname labirinte visokių terminų rš. ^ Su klasta niekur neišeisi B. Eik siaurai – visur išeisi, eik plačiai – visur užkliūsi Sml. Eisi siaurai, išeisi kiaurai Šd. ║ galėti rasti kelią: Žinodamas visada išeinì ant medžių: nuo žiemių medis arkliadantis KzR. 9. intr. praeiti, praslinkti (apie laiką): Kaipmat vasara išė̃jo Ėr. Man su vaikais visas laikas išeina J.Bil. Pusėtinai laiko išėjo, iki sugrįžo J.Jabl. Jau išėjo keli metai, ir užmiršo jis tą razbainyką LB230. Neišẽjo nė metų, kaip ans viską išleido BM404. Juokais žiema išejo, be kokio speigo Šts. Dveji treji meteliai, kaip drobeles verpiu; išeĩs ir ketvirti, pakol aš išausiu JV982. Kol užsakai išė̃jo, kelius alus jaunasai darė Jnšk. 10. intr. ištekėti (už vyro), vesti (užkuriomis): Dvidešimts antrų metų išeĩna Ėr. Jų duktė išė̃jo ten į marčias Vrb. Sesuo jau išẽjo, dabar pasiliko abu broliai Up. Kaip išẽjo už to latro, šunį apsikabinusi kaukė Užv. Ne už marių išeĩsi, kai norėsi – ateisi Sdk. Vyresnysis sūnus išẽjo į žentus Užv. 11. tr. atlikti (darbą, pareigas): Ko sėdi, ar ruošą jau išejái? Akm. Išejaĩ pakãsą (pradalgę) vieną, atsilsėjai ir vėl eik Lz. Visas savo dienas išeĩti J. [Veronika] visus kadrilius, visas polkas išeiti mokėjo A.Vien. ║ išmokti: Mokslo programą išeidavau pagal direkcijos reikalavimus rš. Aš jau visą lementorių išėjau Kp. Lietuvių kalbos kursas išeinamas vidurinėse mokyklose J.Jabl. Argi jūs išeisit vienais metais visą šitą vadovėlį? J.Jabl. Tomis keliomis dienomis jie gražiausiai išėjo savo mokslo abėcėlę rš. ║ baigti (mokyklą, klasę ir pan.): Patys jie nė vienos klasės nebuvo išėję A.Vien. Yra išėję gerą mokyklą rš. Duktė jai išėjo visas mokyklas RdN. Išẽjęs klesas Lp. ║ intr. imti verstis: Jau gal viena išẽj[o] už gaspadines! Lp. Kanteris išėjo į kunigus N. 12. intr. pradėti (laukų) darbus: Jų kalnesni laukai, jie gali anksčiau išeĩti pavasarį Sml. Vėlai šiemet svietas sėt išejo Ds. Jis toks apsileidęs, vis paskutinis laukan išeĩna Slm. 13. intr. tęstis, trauktis: Gražiai išeĩna laukas Srv. Pievos paupiais išeĩta Als. Mūsų žemė išeĩta miškais, aramos nedaug Šts. Takelis išėjo ant balos A1884,21. 14. intr. praeiti, pralįsti: Kulka išė̃jo kiaurai BŽ81. 15. intr. R127 pasklisti: Sakyk, nebijok, iš mūsų jau neišeĩs Sdk. Pas mus buvo išė̃jus kalba Str. Ir išėjo tas garsas po visą aną žemę BPII507. Žodžiu, kursai išeiti iš nasrų Dievo MP107. Koksai kalbesys iš jo burnos išeit BBJob37,2. ║ išsiskirstyti: Mūsų kaimas išėjęs viensėdžiais rš. Viskas išė̃jo į šalis, į dalis Jrb. 16. intr. pabaigti varomąją jėgą (apie mechanizmus): Užsukit laikrodį – išė̃jo Skr. Galgi baigė laikrodis išeit, reiks užsukt Ėr. Kolgi stovi, gal išėjęs (apie laikrodį) Sdk. 17. intr. atsieiti, kaštuoti: Naminiai drabužiai brangiau išeĩna, kaip pirktiniai DŽ. Piga išeĩna toks alus dirbti Ds. Padieniuo darbininkus samdyti išeĩna brangiau Pln. ║ impers. apsimokėti: Neišeina pirkt, kai toks brangumas Skdt. Už tiek pinigų man neišeĩna daryt tas darbas Lš. Dabar su daug lauko ir nelabai išeĩna Gs. 18. intr. būti išparduotam: Turėjau paršų, tuoj visi išė̃jo Rm. Visi kiaušiniai išė̃jo Jnš. 19. intr. pakilti ar nukristi (apie kainą, šaltį): Vieni kviečiai nebuvo rublio 20 kapeikų išėję Pt. Kiaušinis neišeĩna iš dviejų kapeikų Pn. Šalčiai iš 25° neišeina rš. 20. intr. susivartoti, susieikvoti: Pietum išė̃jo svaras lašinių Jnš. Jiem medus bematant išeĩna Rm. Tuoj išeĩs mėsa – visiem reikia duot Ėr. Greit išeĩs ta drobė Ėr. Iš daržinės visas šienas išėjo Nj. Priimdyt vitaminus reikia, al jau išejo Šč. | prk.: Sveikata taip ir išė̃jo Pn. ║ būti išleistam (apie pinigus): Man visi pinigai išė̃jo mašinai pirkt Brž. Ir jum išeĩna pragyvent, o mes vis pinigų prašom Jnšk. Daugel reikia, daugel išeina tavo jauniems sveteliams JV1017. 21. intr. būti leidžiamam, išleistam: Mūsų laikraštis išeina ir išeis kaip išėjęs A1884,290. Knygų išeidavo maža rš. Laikraštis išeina kas savaitę ketvirtadieniais rš. Anuo metu išėjo įsakymas nuog ciesoriaus Augusto Ev. 22. tr. Jnš išleisti (kortą). 23. intr. likti nepralošusiam (lošiant kortomis): Šį kartą atrodė, kad tikrai sėdės, bet išeĩna Jnš. Nė vienas neišlošėva, lygiai išė̃jova Skr. Iš durniaus kortavova – aš išėjaũ, o jis liko durnius Skr. ║ išlošti: Aš turu išeitamą kartą, galiu eiti už akį Šts. 24. refl. lenktyniauti: Kareiviai ejo išsieĩti KlvrŽ. 25. intr. išaugti: Avižos kad jau išė̃jusios (didelės)! Skr. Ąžuolaitis į šakas išė̃jo, visai be liemenio Alk. Gručkai į lapus tik išė̃ję, o gumbai maži Alk. Bulvės į virkščiàs išė̃ję Gs. Jei beržas į ruoplį nėr išejęs, dera tošėms lupti Šts. Kad neišeĩtų cibulės į žyduoles, sėk, kad mėnuo neregamas Šts. Tas meičkutis būt į didelius lašinius n'išė̃jęs (iš jo nebūtų gerų lašinių) Gs. Višta išejo į taukus, švait ir papjoviau Ggr. Per pavasarį kiaules beganant, burna išejo į pleikatas M.Valanč. Veršukas į pilvus išẽjo, per daug duoda gerti Užv. Mano rankos gražiai išė̃ję Vlkv. Bronė išẽjo į rietus, toki stypla KlvrŽ. 26. intr. tapti, pavirsti (kuo): Lytus sykiais migla išeĩta Grg. Lytaus nebūs, išeĩs į miglas Šts. Neprižiūrimos žemuogės išeĩs į laukines Alk. Nekokie šiemet miežiai, į avižas išėję Srv. Pienas išeina į parūgas šiltai laikomas Varn. Duok juodos duonos, ta balta į trupinius išė̃jus Skr. Piktdagiais visa lanka išė̃jus Skr. Bitis reik pasmilkyti, kad neišeitų į perus KlvrŽ. Visi kiaušiniai kažkodėl paperais išėjo Grž. Liežuvis skiautėms išeis bemaluojant Šts. Kaip jūs manęs neišgersit (sako apynėlis), putele išeisiu! Plv. Ta jo išgąstis į kaltūnus išė̃jo (nusigandęs sirgo ir įgavęs kaltūnus pagijo) Vlkv. Jų maži vaikeliai į niekus išėjo Tat. Žmogus kartais į niekus išeina LTR(Grž). Anų visas gyvenimas ant nėko išẽjo Vvr. Jam viskas visur išeina į gerą rš. Neteisingai įsigytas turtas neišeĩs į gerą Jnš. Tokia kelionė išeitų geran jo sveikatai rš. Žmogui visadai ant gera išeit BPII79. | prk.: Gyvulys apšyla, išeina į putas rš. Nebaidyk vaikų, bet išeis į ligas Varn. Pilvu vienu išeĩta Kal. ^ Nėra blogo, kuris neišeitų in gerą Ds. ║ likti: Iš žiemos išėjo prastos karvės, negreit atsigaus Ėr. 27. intr. pasidaryti: Kažin ar kas iš to vaiko išeĩs Vb. Kas iš tavęs išeĩs, kad tu toks pardykęs Skr. Kas galėjo pasakyti, kad toks išeĩsi Slnt. Iš gerai mokinamų vaikelių išeina šaunūs žmonės rš. Gerai, piktai išeit N. Bet kas jiems iš to išėjo – šlapią šieną vilkt reikėjo rš. Jis norėjo viską pasakyti, bet susiturėjo matydamas, kad iš to nieko neišeis J.Balč. Supykęs ėmė ją lupt, ir tai nieko doro neišėjo BsPII314. Vienok išėjo atžagariai Blv. Iš tavo darbo neišeĩna nei velnias, nei gegutė Mrj. Kartais vieno rašytojo kalba išeina per daug marga J.Jabl. Kalba išėjo nemaloni rš. Tik mano aprašymas išeis ilgas rš. Išeĩna dvi dienos šventos Skdv. Po poros savaičių jau išeĩna šienapjūtė Skdv. ║ atsitikti: Išeĩna atsitikimų visokių J.Jabl. Kaip čia išẽjo, kad nieks neatẽjo Pln. ║ baigtis: Ir mums parašykit, kaip ten išeĩs su tais popieriais Jnšk. O jei karas kitaip išėjo, ne jos kaltė I.Simon. Kaip ten jiems su teismu išẽjo? Lž. Tat jam sausai neišeĩs BŽ456. Jau tu su tuo šautuvu gerai neišeĩsi (tau gerai nesibaigs) Skr. ║ pasirodyti, paaiškėti: Teip išeina, kad nebeatvažiuos Sdk. Jo nuomonė išeidavo visuomet teisingiausia rš. Ar ne mano tiesa išẽjo! Lp. Ką tik žmonės kalbėjo, vis teisybė išė̃jo Jrb. Gal išeĩs jo teisybė Ėr. Išeina, kad silpnesniam visur bėdos Blv. Tada išeina, kad ropinė pati susikūlė rš. ║ tikti, pritikti: Tai kad man te eit kaip ir neišeĩna Sdk. Drąsi tai drąsi, ale kas neišeĩna, tai ir neišeĩna Sdk. Pamierkavok, ar tau išeĩna tep daryt Nmn. ║ aplinkybėms leisti: Gyvenk, kap išeina, ne kap nori Mrk. Čia, matai, nieko nepadarysi – kaip kada išeĩna Sdk. Man neišeĩna turgun vykti Krk. Šiais metais neišeĩna linai sėt Ml. ║ išsispręsti: Dėdytė ir nežino, kodėl dabar visi uždaviniai išeina S.Čiurl. 28. intr. ištekti, ganėti: Žiūrėkit su medžiu kap tik išeĩs Alv. Ar išeĩs iš tų miltų duona? Gd. Iš tokio mažo pagalio rankena neišeĩs Vrb. Dar peilį mislijo nukalti, ir tas neišẽjo BM191. Iš to galo [audinio] da gal man kelnės išeĩs Jnšk. Nė gaidžiui kelnės neišeĩna Dkš. ║ išsiversti: Su pašarais mes šią žiemą vos ne vos išejom Lš. Su duona kasmet lengvai išeidavo Ašb. Išdalykit savo valgius, kad per visą metą su tais išeitumbit prš. ║ susitvarkyti (gaunant naudos), pelnyti: Jis labai gerai išė̃jo su cukriniais runkeliais Srv. Jis išeĩs su medžiais, velnias jo neims Alv. 29. impers. tekti, reikėti: Iš viso išeĩna man dešims rublių mokėti Jnšk. 30. intr. peraugti (kurį amžių): Kai pradėjau iš piemenio išeĩt, užgynė tam miške ganyt Pc. Jau išėjęs iš piemenio metų Ėr. Gražios egliokės – iš gegnių išė̃jusios (storesnės už gegnes) Pg. | Jau išejęs iš metų (po kariuomenės) Ml. Išėjęs iš metų nebepriimamas gimnazijon rš. ║ išnykti augant, išaugti: Tavo plaukai išeĩs iš baltų ir bus juodi Skr. 31. intr. remtis (kuo) (darant išvadą): Išeidamas iš priesagos senoviškumo, negalėjo pripažinti skolinimo nuo slavų K.Būg. 32. intr. R405 pasisekti, pavykti: Tai išėjo viskas – kaip iš pypkio Skr. Jis geras siuvėjas, jam rūbai vis gerai išeĩna Šd. Jiem gerai išejo Pln. Dar nėsu dirbęs, tai neišeĩna Kdl. Kad visi giedotų, tai ir išeitų Sdk. | Pažiūrėk, kap mes gražiai išė̃ję (fotografijoje) Brš. 33. tr., intr. išnešioti, pradėvėti: Dvi vasaras išėjaũ pančekas Jrb. Su tuo skriblium išė̃jo penkias vasaras Alk. Su šituo paltu šįmet išeisiu, kitai žiemai jau naują taisysiuosi Gs. 34. intr. netekti, prarasti: Jau mes visai išėjom iš arklių Vdžg. Jau baigiam išeĩt iš kiaulių – kasmet paršai išstimpa Alk. Per karą išė̃jom iš vištų Vlkv. Išė̃jo iš gyvulių Kp. Turiu ir pats [paršelių], tiesa, bet išėjau iš geros veislės I.Simon. Išėjom iš sėklos – pirma rugiai augdavo kap mūras, o dar pusiau su piktžolėm Sn. Taip išė̃jom iš pinigų, kad nei degtukam nėr iš ko Srv. Esu gatavai iš piningo išejęs Vvr. Kartais iš tos kapeikos taip išeini! Kž. Iš marškinių išėjaũ Ss. Jau aš visai iš kelinių išėjaũ Gs. Mes jau baigiam išeĩti iš drabužių – nė išsiausti nesuspėjam Šl. Taip išėjome iš vadelių, kad nebėra nei kuo įvadelėt Lnkv. Išėjau iš puodų, kai Petras iš kailinių B. | Mano pavardė Janušis, aš nenoriu išeĩt iš tos pavardės Ps. | Sena karvė išeina iš pieno Lp. | prk.: Iš kantrybės išeĩti NdŽ. 35. intr. būti (pagal giminystės ryšius): Jis man brolėnas išeĩna Kp. Jurgis iš giminės išeĩna (yra giminė) Pl. ◊ áitais išeĩti niekais virsti: Jie išė̃jo áitais Lnkv. Jų visi vaikai áitais išė̃jo (išsiblaškė po pasaulį, žuvo) Slm. ant vė́jo išeĩti Ar euf. nusišlapinti. daĩniais išeĩti lengvai prarasti: Dainiais ėjo, daĩniais ir išė̃jo J.Jabl. į áikštę išeĩti paaiškėti, išryškėti: Aikštėn išėjo visos pavasario grožybės J.Jabl. Tiesa greit išeĩs aikštė̃n NdŽ. Tik audrotie išeina aikštėn jūreivio menas J.Jabl. į blizgès išeĩti niekais virsti: Išeita į blizges ir suaugęs žmogus, jei tik susirega su kokia lederga Šts. į kalbàs išeĩti išsikalbėti: Žodis po žodžio į kalbas išėjo LzP. į lankàs (pū́dymus) išeĩti imti niekus plepėti: Išẽjo į lankas Plt. Šnekėjo šnekėjo ir savo kalba visai išė̃jo į pū́dymus Jnš. į páinius išeĩti Sg ištvirkti, pasileisti. į šviesýbę (į vir̃šų) išeĩti paaiškėti: Piktas darbas, ar anksčiaus ar vėliaus, visados išeina į viršų V.Kudir. Tamsybių ieško, idant jų piktybės neišeitų šviesybėn DP244. į žmónes išeĩti susidaryti gerą padėtį visuomenėje: Mano gudrūs draugai greit į žmones išėjo Mair. iš bū̃do išeĩti pasikeisti, pasidaryti nebepanašiam: Nebepažintum jau jo – visiškai iš to būdo išėjęs Vj. Ana visai išẽjus iš bū̃do Kzt. iš burnõs neišeĩti Skdt nuolat sakyti, kartoti. ×iš dỹvų neišeĩti neatsistebėti: Da ir dabar iš dỹvų neišeinù Ign. Aš iš dỹvų neišeitù Šts. Negalėjau iš dyvų išeiti aš tokiais tvirtais dantimis rš. iš galvõs išeĩti 1. pakvaišti: Ar iš galvõs išė̃jot – tep stūgaut! Gs. Iš didelio mokslo išė̃jo iš galvõs Ldk. Ji kaip iš galvos išėjusi šaukdama išbėgo Ns1857,1. Jam nė nerūpi, kad ir iš galvos aš visai išeičiau V.Kudir. 2. pasimiršti: Man neišeĩna iš galvõs, kad tep pasibaigęs Kt. Man visai išė̃jo iš galvõs tavo prašymas Ldk. Pasakos išẽjo iš galvõs Šts. iš ×gluzdų̃ (káilio) išeĩti pakvaišti: Iš bėdų žmonės iš gluzdų išeina Arm. Kur tu duosi taukus šunie, ar iš kailio išejai? KlvrŽ. Ką tu darai, ar iš kailio išejęs ir esi? Skd. iš kalbõs išeĩti nukalbėti niekus: Išeĩta iš kalbõs par didelį plepalą Šts. Išėjo iš kalbos kaip ubags iš maldos B. iš kójų išeĩti nebepavaikščioti, nebegalėti vaikščioti: Mažukė mergaitė išẽjo iš kójų – skauda ir skauda Rdm. Viena mergaitė ant tokio namo gali išeiti iš kojų (nusidirbti) Brt. iš krantų̃ išeĩti ištvinti: Ši upė mėgsta kaitalioti savo vagą, be to, dažnai po didesnių liūčių išeina iš krantų A.Vencl. Išėjo Nemunas iš krantų Lkš. iš krãšto išeĩti Rs neišsilaikyti normos ribose: Iš didelio rašto išejo iš krašto Mrk. iš mẽtų išeĩti nusenti: Išėjęs iš metų žmogus, o dirba Brb. Kai žmogus išeĩna iš mẽtų, ką tada benumano? Lnkv. Išeĩna iš mẽtų, išeĩna ir iš leistrų Ds. Kad tėvas būt išejęs iš metų, tai man nebereiktų kariuomenėn Ds. Manęs pri darbo nebvarys – esu išẽjusi iš mẽtų Šts. Iš metų išėjęs arklys – kas jį bepirks! Grž. ×iš mislių̃ (misliẽs) išeĩti pasimiršti: Man niekaip neišeĩna iš mislių tas bernas Ds. Šis (turkas) tikt negalėjo iš mislies išeiti Ns1832,7. iš narių̃ išeĩti nebesuvaldyti savęs, subirti: Tekinis išejo iš narių Šts. iš namų̃ (parõs) išeĩti pakvaišti: Jis tokis iš namų̃ išẽjęs Rdm. Kiba tu iš paros išejai! Rod. iš prõto išeĩti 1. B pamišti, pakvaišti: Justinas kalėjime išėjo iš proto ir netrukus mirė J.Avyž. Ar iš prõto išėjaĩ? Grž. Tie šauk ... lyg iš proto išėję Kel1865,57. 2. pasimiršti: Man visai išejo iš proto, kad šiandie šventadienis Lš. iš rañkos išeĩti imti nebesisekti: Paršai iš rañkos išė̃jo, nesiseka Jnš. iš siūlių̃ išeĩti iširti: Visi marškiniai išejo iš siūlių – taip sustorėjau Šts. iš siū́lų išeĩti praskisti: Čia nesuplyšę, tik iš siū́lų išė̃ję Kt. iš tõ (šiõ) ×svíeto (pasáulio) išeĩti mirti: Daug žmonių negeru smerčiu iš to svieto išein brš. Išeimi iš šio svieto R94. Didžiausia pusė žmonių pirm šešių dešimtų išeit iž to pasaulio DP580. iš tur̃gaus išeĩti nebetikti parduoti: Dešimties dvylekos metų arklys jau, gali sakyti, išejęs iš turgaus Vkš. iš var̃go išeĩti paaugus nekelti rūpesčių: Jau veršiukas iš vargo išejęs, užgirdytas Ll. iš véido (veidų̃) išeĩti sulysti, išblykšti: Kas tau, ar sergi, kad taip iš veido išėjai? Upt. Tai išsigando – iš veido išėjo Skr. Visai išėjęs iš veido, nebegalima nei pažint Kp. Mergaitė iš veidų̃ išeĩna Krk. iš vėžė̃s išeĩti neišsilaikyti normos ribose: Kalbėdamas iš vėžės išeĩti KII226. laũk išeĩti euf. tuštintis: Jų vaikas lauk neišeina, kieti viduriai Grš. Luõkės keliaĩs išeĩti netekti gero vardo: Taip darydamas išeisi Luokės keliais S.Dauk. padaũkais (padalkais Žem) išeĩti Upt niekais išvirsti. padrikõm išeĩti Jnšk iškrikti. pagáirėmis (paperaĩs) išeĩti Varn niekais išvirsti: Kaip nežino, ką daro, tai paperaĩs ir išeĩna Grž. Kaimynas paperaĩs išė̃jo Grž. pakálkomis išeĩti 1. J prasitrainioti. 2. Rt niekais išvirsti. pamojaĩs išeĩti Užv niekais išvirsti. per pakáušį išeĩti 1. suteikti daug nemalonumų: Man tas mokslas par pakáušį išė̃jo Skr. 2. Lkč užsimiršti. ×plė̃kų šinkúoti išeĩti Šll niekais virsti. po kélmo išeĩti suskursti: Buvo išejęs dvaras po kelmo, ponas nė paėstis nebturėjo ko Lkž. ×po ùbago išeĩti blogai pasidaryti: Karštas pečius, imk žemyn batus, paskiau išeĩs po ùbago Dr. síenomis išeĩti prašėlti (kurį laiką): Kad sopėjo dantį – visą naktį síenom išėjaũ Slm. su savù (savim̃) išeĩti neturėti nei pelno, nei nuostolio: Aš vos vos tik su savù išejaũ Up. Vos išejau su savim su tais sūriais Šts. Jei negalėsu su savim išeiti, parduosu gyvenimą Šts. šunìms šė́ko pjáuti (šunų̃ lódyti) išeĩti niekais virsti: Mokėsi mokėsi, ir išė̃jo šunim šė́ko pjáut Grž. Išė[jo] šunų lodyt Kt. ×ubagaĩs išeĩti suskursti: Kad tu priimsi kontraktą, atmink, kad beveizint ubagais išeisi Žem. [keturiaĩs] vė́jais išeĩti Rm be naudos išnykti: Genio turtai išeĩs vė́jais Pc. võliais išeĩti niekais virsti: Võliais išė̃jo sūnus, t. y. pasileido gerti J. Võliais išė̃jo merga, t. y. į niekus pavirto ir į apžadus išė̃jo J. žadaĩs išeĩti neįvykdyti pažadų: Žada žada, žadais ir išeis Sln. \ eiti; anteiti; apeiti; ateiti; daeiti; įeiti; išeiti; paišeiti; nueiti; panueiti; paeiti; padeiti; pareiti; papareiti; pereiti; pieeiti; praeiti; prieiti; razeiti; parazeiti; sueiti; pasueiti; užeiti
išeiti junginiai
- išeiti (į lauką), išeiti iš namų, išeiti iš žaidimo, išeiti spinduliais, išeiti į, išeiti į gera, išeiti į naudą, išeiti į pensiją, išeiti į pensiją/atsargą, išeiti/išvažiuoti atbulom, langais išeiti į, pro kitą išeiti