Kas yra išvaizda? ìšvaizda sf. (1) Š atrodymas, vaizdas, pavidalas: Mūsų amžiuje aukščiausias žmogaus pašaukimas – pakeisti pasaulio išvaizdą sp. Mūsų gyvenamoji žemė turi rutulio išvaizdą sp. Žmogiškųjų beždžionių smegenys savo vingių išvaizda panašios į žmogaus smegenis rš. Kiekvienas daiktas apsireiškia mums tokiame ar kitokiame pavidale, tokiu ar kitokiu būdu, kas ir vadinas išvaizda Blv. Mūsų gulykla turėjo liūdną išvaizdą J.Jabl. Jo veidas buvo gražiai nunokusio obuoliuko išvaizdos P.Cvir. Ant išvaizdos prasta mergiščia Kt. Tą pat naktį mėnuo (pilnatis) stebuklingą išvaizdą turėjo LTII394. Moteris buvo gražios išvaizdos rš. Tam, kas spausdina daug įvairių dalykų, dera susipažinti su įvairių šriftų išvaizda rš. Aš pasitenkinu tik paviršutinės dainų išvaizdos nurodymu LTII96(Sab). Mūsų žodžiai yra turėję šitokią išvaizdą K.Būg. Lietuvių kalba iš vienos šaknies padaro daugybę tos pačios kalbadalies išvaizdų rš. Tvirtoji kamieno išvaizda rikėj- teužliko žodyje rikij-iškai LTI225(K.Būg). Būdvardžiai turi dvi išvaizdi: vieną nepaženklintą (forma indefinita): mažas ... – antrą paženklintą (forma definita): mažasis Jn. ^ Gerą išvaizdą turintį maloniai sutinka, bet ne visados maloniai palydi Vlkv. Gerą išvaizdą nedaug tereiškia turėti, reikia dar ir darbu prisidėti Nm.
išvaizda junginiai
- įspūdinga išvaizda, įspūdinga išvaizda/laikysena