Kas yra kailiniai? kailiniaĩ sm. pl. (3a) K, LsB403, Sch111, Vkš, Kv, Ds, káiliniai (1) Ms; SD110, R, MŽ, N, M 1. iš kailių pasiūtas drabužis, apsiaustas: Pažiūrėjo į langą, kailinius ant nugaros ir išbėgo prie arklių Žem. Kokia čia šiemet vasara, kad kailiniaĩ nuo nugaros nenukrinta Lnkv. Į káilinius įsiūk aplegas (= aplikus) ir burbuliukus dėl užsegimo J. Žiemą tokiais kailiniais ir į girią galėtum drąsiai važiuoti J.Jabl. Mano kailiniaĩs eik į turgų Ėr. Ė, seni, kad tu ir žiemą, ir vasarą kailinius nešioji Km. Dabar ir tos dienos trumpesnės negu kailinių rankovė rš. Nebeiškrapštysi manęs iš savo trobelės kaip uties iš kailinių M.Valanč. Tūbo, tūbo kailiniai, milo, milo marškiniai Als. ^ Ankšti kailiniai tik ponam vilkėti Dkš. Aš tavęs tiek tebijau, kiek išverstų kailinių (ž. ps.) LTR. Žodžiu káilinių nepasiūsi Skr. Giltinė káilinius padėjus davė (darbavosi) šiemet (daug žmonių šiemet mirė) Ėr. Kailinius išsivertęs baido VP21. Eketėn patekęs kailiniais nesirūpink Ndz. Meška gyva, o jau kitas kailiniais apsivilko Sln. Vilkas keliu bėginėja kailinių žyčiotų Ppl. Svetimi kailiniai nešildo S.Dauk. Kas kurį šildo: ar kailiniai žmogų, ar žmogus kailinius? Sim. Devyniais kailiniais, labai šalčio bijo (svogūnas) LTR. Vasarą su kailiniais, žiemą be kailinių̃ (žirnis) Pn. 2. kailis: Lapė, savo kailinius papurtinusi, maž tepažeista, atsisuko ir tarė: „Palauk tu, dvikoji, aš tau atmonysiu!“ BsPII16. Medžiotojas turi tuojau jo (žvėries) kailinius nuvilkti ir rūpestingai nuvalyti jų paviršių ir vidų rš. Peliutė sušlapo, susipurvino savo kailinėlius J.Jabl.
kailiniai junginiai
- audinės kailiniai