kailis reikšmė

Kas yra kailis? káilis sm. (1) 1. R, MŽ2121, K, LsB299, M plaukuota gyvulio oda: Nuvežiau káilius dirbti Dkš. Avis yra ... bandykštis, labai naudingas vilna, pienu, mėsa ir kailiu DP209. | Kailis jau niežti, reiks eitien pirtin Skp. ^ Liežuvis skraba kaip senas kailis Šts. Kol meška girioj, jos kailio neparduok Krk. Nors ir be kailio liksi, visiem neįtiksi Pnd. Šunies kailio klausysi, kad manęs neklausai VP45. Bepigu iš svetimo kailio nerėžti plačias nagines S.Dauk. 2. SD6, R194, MŽ258, N avikailis: Káiliai neišdirbti žaliuoti pažaliavo J. 3. ppr. pl. KII106 kailiniai: Tu ... išrėdytas su káiliais per laukus bėginėjai K.Donel. ◊ ant sàvo káilio savo atsakomybei: Prisiimu visa ant savo kailio An. į káilį dúoti mušti: Į káilį reikia dúoti tokiam žmogui Srv. | prk.: Dúos į káilį saulė [vidudienį], kepins nugarą Krtn. išdỹkęs káilis išdykėlis, padauža: Ot išdykęs kailis tas mūsų vaikas! Skr. iš káilio išeĩti proto netekti, išprotėti: Ar iš kailio išejai, kad vinį į stalą kali! Vkš. iš káilio nértis labai stengtis: Skubina, net iš káilio nẽriasi Ds. káilyje bū́ti patekti į kieno padėtį: Neteisk kito, kol jo kaily nesi buvęs TŽIII376. káilį derė́ti mušti: Aš derù káilį, t. y. mušu, dyžu su rykštėmis J. káilis drẽba bijo: Vieną kerpant, antram kailis dreba S.Dauk. káilį įdúoti į dárbą gauti mušti: Kad neklausei, par tą ir káilį į dárbą įdavei BM257. káilį iškar̃šti primušti: Kai iškaršiu jums kailius, tai liausitės sapnus apsakinėjusios P.Cvir. káilį pakasýti sulyti: Ir ateina debesys, visiems kailį pakasys Šl. káilis krãtosi bijo: Man kailis kratosi, bijau Žem. káilį atnė́ręs labai panašus (į ką): Jos vaikas į tave ir kailį atnėręs I.Simon. káilį išnèšti ištrūkti: Džiaugėsi peliutė, pati savo kailį beišnešusi J.Jabl. káilyje netil̃pti būti storam: Kad jau priėdę avys – kailyj nebetelpa! Srv. káilį taisýti mušti: Pradės vėl jai káilį taisýt VoL333. ×nečỹsto (nedõro) káilio piktas: Jis labai nečỹsto káilio Ėr. Tas šuva labai nedõro káilio Ėr. pàts káilis labai panašus į ką: Tas tavo vaikas pats tėvo kailis: taip pat lūpas sustatęs, taip pat susiraukęs Brs. savo káilį įkìšti žūti: Bet per tai ir pati savo kailį įkišo VP154. savamè káilyje nerìmti (nesitvérti) šėlti, išdykauti: Kodėl gi šiandien vaikai taip nerìmsta savam̃ káily? Slm. Savam kaily nesitveriančius lupa Grž.

kailis sinonimai

kailis junginiai

  • audinės kailis, bebro kailis, meškos kailis, ruonio kailis, sabalo (kailis)

kailis rašyba: kailis angliškaikailis ant sofoskailis i vezimelikailishen gb188kailis groupkailis kilimaskailis leedervillekailis pearls

Kitos žodžio kailis reikšmės: Kailis angliškai Kailis vokiškai Kailis sinonimas Kailis lenkiškai Kailis frazeologizmas Kailis latviškai

Ankstesnis žodis
Sekantis žodis
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas