Kas yra kaimenė? 1 kaĩmenė sf. (1) K, Š; R, MŽ259 būrys gyvulių, banda: Gyvoliai viso kaimo vadinas kaĩmenė J. Toje pusėje, kur tilo nubėgusio buliaus sudrebinta žemė, pasklido didelė kaimenė P.Cvir. Gink gyvolius į kaĩmenę, į bandą J. Iš kaĩmenės nebėgs Dkš. Pirm kerdžiaus eit jo kaĩmenė KGr397. Jis rado kaĩmenę galvijų Sch180. Kaimenė ant ganyklos savo vietą pažino ir rado K.Donel1 Dairosi į šonus kaip šuo kaimenės neparginęs Klm. Atsivarė avininkas su kaĩmene avių Sch229. Piemens gena kaimenes BsMtI77. Pešės ... piemenys dėl kaimenės KlvD144. Geras piemuo ... gerai pažįsta kaimenę DP247. Pačius save, o ne kaimenę gano SE171. Aš ištiksu ganytojį, ir kaimenės avių išsisklaidys BtMt26,31.
2 kaimenė sf. M apylinkė, aplinkinė, apykaimė.
kaimenė reikšmė
kaimenė rašyba: kaimenė žodynaskaimenė sinonimasdramblių kaimenėdramblių kaimenėsarklių kaimenėsarklių kaimenė
Kitos žodžio kaimenė reikšmės: Kaimenė angliškai Kaimenė vokiškai Kaimenė latviškai