kaišena reikšmė

Kas yra kaišena? 1 káišena sf. (1), kaišenà (3a), (3b) Mrj 1. lenktas pusapvalis įrankis loviams, geldoms skaptuoti, drožtuvas, lankena, lenkena: Tėvas káišena skobė geldas Rs. Be kaišenos geldos nepadarysi Grk. Pasigaląsk kaišeną ir išskobk geldą Up. Atnešk kaišeną, baigsiu geldą skaptuot Gdl. Geldos vidurį išlygink su kaĩšena Mrj. Su káišena daug dailiau gali geldas išskaptuot negu su vedega Rd. Paimk kaišeną – palyginsi geldą Krp. Paimk kaišeną ir išvalyk geldą Dglš. Tokia tę ir niekočia, jei be kaišenos daryta Žž. Kad turėčiau káišeną, tai stuobrio nė degint nereiktų, drožte išdrožčiau Šk. Kubilą sustačius, su káišena iškaišk šulus J. Pagaląsk kaišeną Lk. Kaišena nulūžo, negalėsu bengt geldą dirbt Tv. Nieko nebeima káišena, reikia aštrint Srv. Iš lūpų – kaišenos JR75. ^ Sudžiūvus lyg káišena Skr. Atitempė lūpą kai káišeną: ko čia bliauni? Škn. 2. Pln įrankis medžio žievėms kaišti, lankena, ,,striūgas“. 3. BŽ95, Mšk įrankis kailiams kaišti, kaištuvas: Su káišena kailius valo kailiadirbiai Žg. Nykstant senosioms kaišenoms, būdavo kailiai vokuojami dalgiais, naudojant tam ne visą dalgį, bet kokį nulūžusį dalgio galą rš. ^ Plona kaip kaišena, kas ten iš jos bus Br. 4. GŠ435 įrankis arkliams valyti. 5. peilis bulvėms skusti, skuteklis: Bulvių kaišena Šts. 6. grandiklis: Aš su kaišena išsigrandžiau geldą, dabar turiu tešlos Krk. Paimk káišeną ir išgrandyk geldą (geldoj tešlą) Lk. 7. ppr. pl. kas sukaišta, suskusta peiliu ar kitu kokiu aštriu daiktu, kaišinys: Sauso medžio kaišena yra maža, o šlapio didelė Pln. Marškono (lininio) lakato káišenos tveramos pri nutvilkusios vietos Kl. Nu putmenių lipštukais ar ievų kaišenomis vaistijos S.Dauk. Gintarų kaišenas deda į smilkalą Šts. Kai daug žuvų, daug kaišenų Krtn. 8. ppr. pl. skutena, nuoskuta: Gera šeimininkė nė vienos bulvių káišenos (nū́skutos) šalin nemeta, bet nuplauna ir sušeria gyvoliais (kiaulėms ir karvėms) Sr. Bulvių kaišenas suversk į kiaulių jovalą Skd. Bulvių káišenų sriubą valgėm vokyčių nelaisvė[je] Šts. 9. ppr. pl. Šts sumaukti siūlai audime.
2 káišena scom. (1) kas kaišiojasi, kišasi, kur nereikia, lindikas: Ei tu, káišena, kai nudaužysiu nagus, tai žinosi! Grž. Nekaišiokis, kaišena, pri svetimų vaikų Bržr.
3 kaišenà sf. (3b) toks tinklas žuvims gaudyti: Jis išejo su kaĩšena žuvauti į Jūrą Trg.