Kas yra kalti? 1 kálti, kãla, kãlė (kãlo) K, Š; R, M 1. tr., intr. kūju mušti, mušant varyti, smeigti: Kurpius kala, kausto čebatą BsPIII14. Kãlo kylius, nukėlė šėpo apačią, ir tik tuokart atdarė KlvrŽ. Čia kalk, čia nelenda Šll. Čia puspadžiai ne kálti, o siūti Brt. Vagį (kablį) į sieną kala J.Jabl. | Širdys plakė, kaip kūjais kalo Vaižg. | Bonifaco širdis kalė lyg plaktuku – skaudžiais, greitais dūžiais rš. kaltinaĩ adv.: Jis kaltinai (kūjaičiu) įvaromas rš. 2. tr., intr. mušti, plakti, tvoti: Ot vyras – jam kala per pečius, o anas stovi Dgl. Kai pradėjau kalti lazda, tai tuoj paleido rankas Ds. Kad kãlo, tai kãlo ir jį Ds. Šits, rodos, žmogus nieko, bet kiti broliai pačias kaldavo Gs. Kreivink kaklą sūnaus tavo jaunybėje jo, ir kalk šonus jo, kolai mažas yra DP65. 3. tr., intr. taukšėti, kalenti, klekenti; tiksėti: Mašinėle mergaitė raštą kala T.Tilv. Be atvangos smulkiai ir sausai kalė grindis nenutilstančių šokikų užkulniai rš. Tuo tarpu da kãla [laikrodis] Alk. Svirtis kala kai plaktuku LTIII457. Kai jis atsigavo, kulkosvaidžiai kalė kažkur visai arti rš. Išgirdom kalant darbininką genį E.Miež. Dantys dantį kala iš šalčio Arm. Eik į trobą, ko čia pusplikis kali dantimis Skd. Vilkas kala dantimis iš piktybės S.Dauk. Kala kala (šaudo) – kokią valandą Gs. Žiogeliai kalė ir kalė žolėje rš. Gandraičiai dantis kala, sparnus plasčioja, greit išlėks Šts. 4. tr., intr. prk. nuolat sakyti, įkalbinėti; įmokyti: Barbora tokius patarimus kalė ir kalė Martynienei į galvą Žem. Tau nors šimtą rozų kalk, o tu vis savąją Ktk. Toj ragana tol kalė, tol lojo karaliui, kol karalius liepė jį (ožiuką) papjaut (ps.) Brt. Jam vis kala ir kala, kad ženytųs Mrs. kaltinaĩ adv.: Kaltinaĩ įkalau, ka tik nėko neužmirštų, o vis tiek nėko nemačijo Vvr. 5. tr., intr. DŽ prk. dėtis į galvą, (ppr. mechaniškai) mokytis: Mergaitės ir per pamokas kala Ut. Klasėj ar šokiuose mokais ir mokaisi, dieną ir naktį niekus kali T.Tilv. | refl. tr.: Tuos žodžius vyriškis kalėsi (dėjosi) į galvą rš. Aš kaldavausi pamokas Jn. 6. tr., intr. kirsti, kapoti: Pradėjo anas kált kirviu – kapoja ir juokias Dgl. Jis skylę kãla vartikšliui Ėr. Dar vaikų neturi, o jau praustis nekotaitę kala Kb. Teip šąla, lyg kálte kãla Klp. Genys medy skylę kãla Dkš. Kãla kap genys lizdą Plv. ║ tr. kapojant gaminti: Reiktų kalt (iš akmens nukalti, iškapoti, padaryti) naujos girnos Slm. 7. tr. aštrinti, plakti (girnas): Jis pats mokėjo girnas kálti, nereikėjo jam nė girnakalio Lš. Jie turi norakinį plaktuką girnom kálti Lš. Kazas girnas turi kálti, po tam grūdus smulkiai malti JD181. ^ Girnų nekalsi, sūnaus nebarsi – geros duonos nevalgysi Mrk. Davatkos liežuvis mala kap nekaltos girnos Al. 8. refl. lįsti, dygti; veržtis, sprogti: Kai kur iš lomų kalėsi žolė P.Cvir. Kalėsi iš po pernykščių lapų melsvos žibuoklės A.Vien. Baravykas ką tik kãlasi iš žemės Pc. Po lietaus jau ir bulvės pradės káltis Lš. Tikras pavasaris: paupy kalas žolė Ut. Greitai pradės pumpurai káltis Krp. Iš varpų kalasi balti grūdai T.Tilv. Jam pradėjo kaltis ūsai Lp. Vaikui dantys kãlasi BŽ496. Ir mano bernioko šit tik antruos metuos pradėjo dantes kaltis Užp. Kai mergaitėm pradeda kakos kaltis, tai bernai sako: „Tu in viedrą griuvai“ LTR(Slk). | prk.: [Vyriškio] pakaušyje jau kalasi (rodosi) plikė rš. 9. refl. luptis, skilti, riedėti, ristis (paukščiukams iš kiaušinių): Viščiukas, žąsiukas rieta kiaušinyje; surietėjęs kalasi, išsikala; išsikalęs išsirita J. Pagaliau kiaušiniai pradėjo káltis po vienas kito Lp. Nesikala viščiukai – gal kad medžių sprogime Skp. Ančiukai jau šiandie turi pradėt káltis Trgn. Jau kalasi viščiukai, greit išsiris rš. 10. tr., intr. M, Š metalą kūju plakti: Mes turime be atvangos kalti ant visų priekalų rš. Kalvis kãla su kūjumi J. Rado kalvį kalvėj kãlant BM75. ^ Vienas kala, kitas zalatija (vienas gerai kalba, kitas dar geriau; apkalba, bliauzgia) Ut, Rs, Pnd, Jrb. Kalk geležį, kol karšta Lnkv, Slk, Brt. Kalk, pakol karštas gelžis VP22. Kalk plieną, kol yr įkaitęs Lp. Kalus kalus, reik ir pazalatyti NžR. Kalk su velniu an pusės (kalk vieną kartą geležin, o kitą priekalan), ir seksis Ds. ║ tr. iš metalo ką daryti: Kalu pinigus SD13, MŽ414. Lietuviai teip pat kãlo ir aukso pinigus J. Ką jūs kalste iš žiedelių, ką jūs siūste iš galionų? Krp. Ringoj kalti pentineliai, Danskoj megztos kamanelės KlpD108. Ne karčemos gerta, pinigėliai kalti JR43. Iš žiedelių auksinėlių kalsva po du pentinėliu Nj. Grašį kala su didžiu darbu mincorius SPI337. ^ Kur pinigas kaltas, čia jis ir galioja Sim(Klp). 11. tr. prk. kurti, organizuoti: Jie proletarų laisvę kalė be poilsio – dienas, naktis (sov.) S.Nėr. Dauguma mūsų valstiečių jau kala savo darbu kolektyvinę bendrą laimę (sov.) sp. Visa šalis kalė pergalę prieš nepakenčiamą priešą sp. | refl. tr.: Tesikalie jie (jaunesnieji) sau naują gyvenimą J.Bil. 12. tr. prk. uždirbti (pinigus): Jis jau gimnazijos suole piešiniais kala pragyvenimą, mokymosi sąlygas sp. 13. tr. prk. taupyti, dėti, krauti: Tėvas pinigus tik kala ir kala Žem. Taupiai per metų metus jis kalė centą prie cento sp. Jis kãla (krauna) pinigėlius BŽ172. 14. tr. plakti, tinti (dalgį), aštrinti: Pati šienapjūtė dabar, vyrai tik kala dalges Rd. Ar iki pietų ir kalsi tu tą dalgį? Lkv. Da dalgės nekáltos, o jau reikia eit pjauti Lel. Nemokėdamas dalgį kalai ir sutraukei Ml. Ar jau reikia kált dalgė? Trgn. Iš ryto visur kãla dalgius Mšk. Dalgį kálti Kv. ◊ káltas numáltas panašus: Sūnus į tėvą káltas numáltas Šmk. \ kalti; apkalti; atkalti; įkalti; iškalti; nukalti; pakalti; parkalti; perkalti; prakalti; prikalti; sukalti; užkalti
2 kal̃ti, kãlia (dial. kãla), kõlė tr. K.Būg, rš ką į ką lošti, šlieti, remti. | refl.: Aš kalúos krasė[je] ir tu atsikõlęs sėdėk J. Kal̃kis į mane Lkv.
3 kálti, kãli (kãla), kãlė žr. 1 kalėti 3: Didelis medžias mažą medelį kãla, arba gožia Aln.
kalti junginiai
- (iš)kalti (kaltu), (nu)kalti, (nu)kalti, kaldinti, (į)kalti į galvą, kalti geležį