Kas yra kiba? 1 ×kìba (l. chyba) prt. OZ29, kibà ar, argi, gal, turbūt; nebent: Kìba tu neturi ką veikt, kad čia vaikščioji? Šn. Kibà tu užpykai, kad jau ir kalbėt nenori? Žž. Kiba blogi obuoliai, kad taip pigiai gavai? Snt. Jeigu eit, tai kibà šįvakar Vdžg. Kìba jau reiks eiti Ll. Kibà eisiva, ar ką? Raud. Kìba jį biesas apsėdo Žal. Broleli, o kìba ant linų laiškelių pažinsi tu mane? J. Kas mane pakalbins, kas mane pašnekins, kiba šiaurūs vėjeliai, kiba skaudūs lieteliai? JD1182. Mergužėle, lelijėle, kiba girioj augai? LTR(Plv). Kiba tave čion vėjas atpūtė? BsMtII82. Kiba rytoj ateisiu, o ne šiandien Grk. Kiba jis durnas, kad tep šneka? Al.
2 kibà sf. (4) priekabė: Turiu kìbą pas jįjį, eik še, mudu jį griebsime J.
kiba reikšmė
kiba rašyba: kiba meniukibanakiba reiksmekybartaikiba picoskiba inuzukakiba darbo laikaskibalionas