klaimas reikšmė

Kas yra klaimas? klaĩmas sm. (2, 4) 1. NdŽ žr. klojimas: Einu klaimañ pašaro atnešt gyvuliam Vžns. Rugius sukrovėm senam klaimè Glv. Joniukas veža in klaĩmą [javus] Rmš. Rudenį visi klaimaĩ pilni Zr. Atnešk iš klaĩmo ruginių šiaudų karvėm Aln. Iš lauko veža klaimañ Mšg. Pilną klaĩmą privežėm javų Dbk. Dėjom klaĩmui pamatus J. Dideliais tešmenimis karvės ir kaip klaimeliai apsiputoję jaučiai, nuleidę galvas, ėjo, liūliavo vieškeliu A.Vien. ^ Kad ne klaĩmo durys, būt kiškį nudūręs Trgn. Klaĩmo paukštis klaimè ir būva (pelė) Užp. 2. javų priklotas klojimo padas, kultuvais kuliant: Šįryt du klaimù iškūlėme Užp.