klostyti reikšmė

Kas yra klostyti? 1 klóstyti, -o, -ė K iter. kloti. 1. skleisti eilėmis, tiesti ką, kloti: Jeigu linus manoma klostyti, tai reikia saujas sustatyti gubelėmis sp. Visa mūsų šeimyna klosto linus Žvr. Tarėsi motina su dukrele: „Kur klostysim plonąsias drobeles?“ DvD410. Klostyti reik tabokus į popužus, drėgnai pagadai esant arba po lytaus S.Dauk. Kiti vėl šakas alyvų nukapoja ir klosto ant kelio DP4. Pulks kits rūbais savo klostė tau anta kelio Mž162. | Klostyta tešla (klodais sudėta) BŽ521. 2. daryti, kad prigultų, laikytųsi, nedriktų: Tiesa, kad jų (plaukų) jis nė neklostė nei šukomis, nei pirštais Vaižg. | refl.: Jo garbiniuoti plaukai, užtai ir klóstosi gražiai Lš. 3. skleisti, sklaidyti: Ko tu, berželi, ko neaugai, lylia, lapelių neklostei? NS315. Pagaliau, klostydamas laikraščio lapus, prabilo: – Tu nežinai, apie ką čia rašoma? sp. Kai tu pas močiulę aukseliu dygai, sidabrėliu klostei NS24. 4. Prk klostes daryti: [Karalienė] pasitaisiusi klostyto sijono rumbą bei priejuostę, vėl nusitvėrė pintinę I.Simon. Nenoriu aš klostytos eilutės Alk. 5. taisyti, klojinėti (patalą): Senai motinėlei patalėlį klosčiau RD25. Vai paklausyk, sakalėli, ką kalba mergužėlė, patalėlį klostydama BsO344. Lokė … klostė sau patalą laužyne JD965. Da aš turiu dvi mošeli, paklos ma[n] patalą; patalėlį klostydamos ir į mane žiūrėdamos, mane išvainos JV744. 6. dangstyti, supti ką kuo: Neklóstyk – nes aš nemėgstu šiltai miegoti Varn. Su drabužiais klóstyk grūdus, ant salyklo išmirkytus, kad sudygtum greičiau J. | refl.: Klóstės išnešiotos kiltos gelumbės sklypu J. Vyriškis atsigulęs klostėsi [apklotais] rš. | prk.: Jau saulelė žemai stovėjo, girios klostėsi nakties drapanėlėmis V.Krėv. 7. refl. prk. driektis: Rūkai pažemiais klostos rš. Pievose klostos lengvučiai rūkų debesėliai sp. Vakaro šešėliai klostos parugėmis K.Kors. 8. refl. prk. darytis, formuotis: Dūzgia pirkioj staklės, klostos puikios juostos rš. ║ dėstytis kam: Viršutinės raidės buvo stambios, ryškios, iš jų lengvai klostėsi skiemenys ir žodžiai rš. 9. refl. prk. dėtis, vykti (įvykiams): Kaip gražūs žodžiai, taip gyvenime niekas nesiklosto sp. Dalykai pradėjo klostytis geriau sp. Paskubomis ėmė pasakoti, kaip klostėsi kautynės anapus tarpumiškės rš. Aplinkybės klóstosi ne jo naudai BŽ482. 10. prk. pasakoti, dėstyti: Nė pats nepajutau, kaip žodis po žodžio pradėjau klostyti viską J.Balt. Pasislėpęs klausos – aiškus moteriškas balsas klosto: – Kodėl tu tuomet taip nešnekėjai? Žem. Ir vakare Teliukas klostė savo žmonai girdėtą kalbą rš. Valstiečiai lyg rugių pėdus atvirai klostė savo vargus V.Mont. Už dvarelio palydėjus klostysiu vargelį LTR(Skp). Klostydamas savo nuomones, Koršas kitus retai tekritikuodavo, dažniau pats skelbdavo jų nuopelnus, brangindavo jų pačių pastebėjimus J.Jabl. \ klostyti; apklostyti; atklostyti; įklostyti; išklostyti; nuklostyti; paklostyti; perklostyti; priklostyti; suklostyti; užklostyti
2 klóstyti, -ija, -ijo plg. 1 klostyti.

klostyti sinonimai