Kas yra krūva? krūvà sf. (4) 1. kas į vieną vietą sukrauta, sudėta, krūsnis: Krūva akmenų SD82. Krūva šiaudų, mėšlų K. Patupėjo kiek žąsiokas, ir krūvà Pnm. Malkų krūva R305. Krūvà (nevėtytų grūdų) BŽ66. Krūva sniego sukasta Žem. Grįždamas namo, dirst į krūvą šakų: šakose lokys betupįs P.Cvir. Šitoje krūvoje akmenų pasislėpė žebenkštis VšR. Bet ją tik sužeidė. Naktį atsigavo, iššliaužė iš lavonų krūvos A.Gric. Suvilk krūvõn visus daiktus J. Malkos krūvomis, ryšuliais sukrautos J.Jabl. Apsišėrus šito jūsų nosinė – neded krūvon! Brsl. Ant pelenų krūvos sėdi senis J.Marc. Kelniūkštes lig kelių vaikai atsiraitę suvirto valkoje į klykiančią krūvą K.Bink. Jis ėmė vartyti ant staliuko gulinčią ką tik gauto pašto krūvelę J.Dov. Nuroviau linelius, krūvelėn sukroviau (d.) Švd. Ligonė balta, gyva nabašnikė – kaulų krūvùtė Skr. | Ir anys ėmė akmenis ir padarė krūvą ir valgė ant tos krūvos BB1Moz31,46. | prk.: Žmogaus krūva (didelis, stambus), o sveikatos neturi, ir gana Kp. Gražumo mergos nėr, ale gi ben krūvà Trgn. Regis, jau krūvà berno, o art da esą jam sunku, ir pabaigta Trgn. Nemažas – arkliapalaikio krūvà Ds. 2. didelis skaičius, didelis kiekis, daugybė: Ir grūdų krūvą gavome, ir namą iki žiemos pasistatysime J.Avyž. Jurgis sugrįžo vėlai, parsivežė krūvą pirkinių LzP. Šeimininkas užmokėjo didelę krūvą pinigų ir paėmė veršeną BsPII117. Pinigus deda krūvõm Ėr. Jie tur krū̃vą vaikų Skr. Užpuolė visa krūvà bėdų Jnš. Jau metų krūva, kaip darbus dirbam Rmš. Trautmanas surinko prūsų asmens vardų didelę krūvą K.Būg. 3. SD66 būrys, pulkas, draugė̃: Krūva žmonių stovėjo J.Jabl. Krūvos senių vyrų mainikavo arkliais Žem. Verpkis iš krūvõs ant priešakio, į akis, kad tave pamatytų J. Apspito mane krūva bobų Jrb. Suplūsta krūvos nekviestų svečių prš. Utenis su nemaža krūva savo kareivių nuvažiavo į Kernavę M.Valanč. Verpia krū̃vos [moterų] apsėdę Jnšk. Mes, vaikai, ant ūlyčių krūvoms susibėgę, lošom K.Donel. Grybai krūvom auga Btr. Štai tuojaus Enskys, mergas krūvõn suvadinęs, su puikiais kaimynų klapais ragino šokti K.Donel. Mieste susėjo į krūvą tie trys keleiviai BsPIII10. Sėdžia visi an lauko – krūva didelė Pls. Ar ginsi krūvõn, ar asabniai? Kls. Skerdžius bėginėjo dobilienoje, varinėdamas karves į krūvą J.Avyž. Gyvulys – tasia žmogus, jis krūvą mėgsta J.Balt. Suvarau krūvon SD450. Krūvon šaukiu R416. Visi darbai suėjo į krū̃vą (viską sykiu reikia dirbti) Gs. Žodžių esybė ir vardas mūsų kalba į krūvą nededa, vieno žodžio iš jų nedaro J.Jabl. Pilk vandenį į krūvą (prie kito vandens), į baltpuodį Skr. Kas tuos daiktus, kurie užsirakina tose knygose, surinko aba krūvon sudėjo, nežinoma est tikrai Ch1Krn(santrauka). Ižg didės krūvos mokytinių savų … išrinko dvylika apaštalų DP621. Liepė žmonėmus sėstis ant šėko krūvomis DP125. | Mes visi krūvõj (kartu, drauge, vienoje vietoje) dirbam K. Da mano tėvas krūvo[je] su juo žvejaudavo Rg. Jie krūvoj gyvena, kapeiką teip pat deda į krūvą Ėr. Juodu, kaip tikri broliai, krūvo[je] guli, krūvo[je] valgo Slv. Marti su jo tėvais gyvena krūvo[je] Jrb. Krūva vis geriau, negu dviem V.Krėv. Ar nematėt, kaip ji nenori duoti mums budėti ir būti krūvoj! J.Balč. Sustojam visi vienoj krūvoj Zt. Mes krūvo[je] augę Vlkv. Negerai vienai, reikia krūvoj gyvent Krok. Jiej krūvoj gyvena (neišsiskirstę, nepasidaliję) Alv. Smagia risčia, visi krūvoj, nujojo į laukus A.Vien. Nesitikėjau tokią šeimyną krūvoj atrasiąs B.Sruog. Leipalingis ir Lazdijai ne krūvon, nesusiedauja Lp. Jūs abudu neikit krūvoj, gali tarp jūs būtie vaidas (ps.) Brt. Ji su juom krūvoj pasilikti negalinti Ns1857,1. Sugrįžo ing Jeruzalem ir rado vienuolika krūvoje BPI404. Mes vis abu krūvà gyvenam Vlk. Būkit visi krūvà (drauge, nesiskirstykite) Lp. Ir negalėjo krūvoj (bendrai) gyventi BB1Moz13,2. Aš pinigus jau krūvõj turiu KI195. Davė šimtą krūvõj (vieną banknotą) Krok. Abiejų (tėvo ir sūnaus) krūvà pinigai Lp. Tie visoki balseliai teip krūvon suplaukia, tartum kožnas lapelis čilba, kliauga, šaukia A.Baran. ^ Mane šaltis krūvõn traukia (riečia) BŽ211. Žirgelis pailso, krūvo[je] susitraukė LTR(Všk). Kai pilvą sopa, tai žmogų traukia į krūvą, riečia Jnšk. Į krūvą susenusi boba (susitraukusi, surukusi) N. 4. kaupas: Pripylė miežių aruodą su krūva Žg. ◊ [ne]dìdelė [čià] krūvà maža bėda, nesvarbu: Nedidelė čia krūva, galėsime ir užmokėti! Skdv.
krūva junginiai
- atliekų krūva, krūva pinigų, sukrauti (į krūvą), sumesti į krūvą, susispiesti (į krūvą), suvaryti į krūvą