kvapas reikšmė

Kas yra kvapas? kvãpas sm. (4) 1. SD39,241 kvėpavimas, atsikvėpimas; iškvepiamas ir įkvepiamas oras: Ji buvo nematytai graži, jis sustojo kaip nudiegtas ir ėmė žiūrėti sulaikęs kvapą J.Balč. Jis nežymiai pakeitė kryptį ir ėjo toliau neskubėdamas, kartkartėmis papūsdamas kvapą į sugrubusias rankas J.Balt. Nuo išgąsčio ir ašarų jam kvapą užgniaužia J.Bil. Net kvapas jam nutrūko, kai pamatė mešką Pnm. Anais metais, kai labai šalo, būdavo, eini, ir šaltis net kvapą užima Pg. Tyloje sustoju. Ir, užėmęs kvapą, aš klausau, kaip kužda vakaro vėsa E.Miež. Kvapo pritrūkusi griebėsi už krūtinės Pt. Kvapas jam užtrunka, negal atsikvėpti R33. Kvapą prilaikyt, užlaikyt MŽ2147. Jis negali kvãpą atgáuti KII37. Apsimetė numirusiu ir liepė nuvežt ant kapų, apkast, tik palikt skylelę kvapui atgaut BM49. Man kvapą užgavo (neatgaunu kvapo) Ser. Senis vėl sunkiai dūsavo. Jo kvapas drebėjo I.Simon. Tai mirtis …, junti jos kvapą šaltą S.Nėr. Net kvapas (garas) iš arklio šnervių eina P.Cvir. Šiandien taip šalta, kad net kvapas sušąla Bgs. | Kvapą (orą) reikia išbraukt iš žarnos Jrb. Ponas teveizd ant jūsų ir tesūdij, jog jūs mūsų kvapą smirdintį padarėt po akim faraono BB2Moz5,21. Dūšia nieku neest, tiktai kvapas DP343. Aš tačiau esmi jūsų motina ir jus auginau, bet kvapą ir gyvastį aš jums nedaviau Bb2Mak7,22. Pradursiu pilvą, kvapas išeis, ir būsi negyvas Ss. Įkvėpė jam gyvąjį kvapą CII165. Paskutinį kvapą išleido ir numirė Ss. Paskutinis kvapas išėjo – matyt, numirė Slk. ^ Be dūšios, be kvapo – teisybę pasako (laikrodis) Mrk, Plng. 2. R170, K kvepėjimas, aromatas: Įsėdęs garlaivin, gyrė Monikai skanų tabako kvapą P.Cvir. Pūtė vėjas, nuo pažėlusių žiemkenčių nešdamas saldų, svaiginantį kvapą A.Vencl. Geras sviestas turi visai silpną, malonų specifinį sviesto kvapą rš. Kožnas aulys turiantis savo kvapą Prk. Skanus kvãpas į nosis kimba Jrk74. Ir bus smardas vietoj gero kvapo BPII197. Aštrus kvapas LL167. Čia vėjelis dvelkteli su kvapu žiedelių A.Baran. Nuo gėlės sklido malonus kvapelis rš. Vynmedžiai duost savą kvapą CII335. Kvapų̃ gardumas – lyg medus vienas BM431. Gulėjau aukštielninkas ir gėriau tą kvapą, gėriau J.Bil. Duonos kvapu sotinomos kūdaisiais (bado) metais Šts. Suraukė kaktą dėl svogūnų kvapo Mrk. Kvãpas kaip kokios maitos KI1. Ir kvapas parako, lavonų dar tebetvyro ant plikų dirvonų S.Nėr. Piktas kvapas (dvokimas) iš nasrų SD32. Vienu kvapù (vien dėl kvapo) aš negaliu gert samagono Skr. Lauk iš mano namų, šunsnuki, kad tavo kvapo čia neužuosčiau! rš. Ir ponas suuodė saldų kvapą BB1Moz8,21. Jei kvepiąs aliekus nepapildys kvapu visų jop prienčiųjų, ar gali būt aliekumi pavadintas? DP558. | prk.: Praėjęs pro liepą, pajunti kaimo kvapą ir jautiesi namie V.Myk-Put. ^ Žemės kvapas peni žmogų LTR. Ne po nosiai kvãpas (nepalanki, nepatinkama kalba) Prng. Žemės kvãpą gersi, kaip aš tau (pačiai) duosiu į skūrą J. Mataušui širdis plyšta, o Juras bemiršta, o Tamošius žemę puolė, žemės kvapą gėrė (prikrito prie žemės iš sielvarto?) JV345. 3. prk. savybė, būdas, dvasia: Bet Kuršaitis, kurs, tarp mūsų sakant, nemaž tur vokiško kvapo, užlaikė savo raštuose vokiškąjį w Jn. ◊ be kvãpo 1. uždusęs, skubėdamas: Atbėgo be kvapo Dkš. Onai virtuvėje dubenėlis iš rankų žlebt sudužo, ir ji be kvapo įpuolė pas poną Vaižg. 2. be atvangos, neatsikvėpdamas: Dirbu sunkiai, be kvapo Varn. ikì paskutìnio kvãpo iki mirties: Tie laiškai ragino būti iki paskutinio kvapo ištikimiems savo tėvynei sp. kíek turė́damas kvãpo greit, iš visų jėgų: Kiek turėdamas kvapo jis pasileido bėgti jūros link rš. kvãpą gáudyti sunkiai kvėpuoti labai pavargus: Nelaimingas imperatorius vos galėjo kvapą gaudyti (ps.) J.Balč. Sunkiai kvãpą gaudyti NdŽ. kvãpą atgáuti 1. atsitokėti: Kaip spyrė žilė į šoną, tai ilgai neatgavau kvapo Lbv. 2. pailsėti: Jis lėtai pasakoja, dažnai stabtelėdamas atgauti kvapą P.Cvir. Tik išbėgęs į lygų ir platų vieškelį, Dvainis sustojo, atgavo kiek kvapo V.Krėv. Tamsta pabaigei savo darbus ir gal sau ben kiek kvapą atgauti A.Baran. kvapù gérti labai ko norėti: Kaip ana norėjo až jo ištekėt – kvapu jį gėrė Vj. kvãpo pasiklaũsant sakoma smarkiai mušant: Jeigu katras [baudžiauninkas], kiek nekantresnis, sudejavo arba pasipriešino arba už ką nusikalto, tai jau ir lupa; duoda, būdavo, kvapo pasiklausydami BsPIII16. kvãpą užtráukti atimti žadą: Stenia nubalo, kvapą jai užtraukė LzP. nė̃ (neĩ) [gývo] kvãpo visai nėra, visai nieko: Laukiau tavęs ateinant, o tavęs nė kvapo J.Avyž. Vaiduoklio gi – nė kvapo LTR(Dkk). Nei kazokų, nei jokio kareivio niekur nė kvapo Pt. Vėjo nebuvo nė kvapo I.Simon. Kad man rytoj čia tavo nei kvapo nebeliktų V.Krėv. Mūsų rašyboje nebtur nė kvapo lenkiško belikti Jn. Eik man iš akių, kad čia tavo ir kvãpo nebūtų Slk. Ašai esu karaliaus „karaulas“, ir man įsakyta nei gyvo kvapo neįleisti MPs. paskutìnį kvãpą išléisti mirti: Tą žmogų pusgyvį išvežė už miesto, kur jis ir išleido paskutinį kvapą BsPIII9. píevų kvapaĩ tokia žolė: Gerosios žolės panyksta, pasiliekta tiktai blogosios …, kaip … pievų kvapai, degsnės VŽ1905,66. víenu kvapù greitai: Víenu kvapù išgėrė Prn.

kvapas sinonimai