kvieslys reikšmė

Kas yra kvieslys? 1 kvieslỹs sm. (4) 1. MŽ209, Sch285, K, FrnS133, NdŽ, Vv, Dkš, Rod asmuo, kuris seniau kviesdavo svečius į vestuves: Kvieslỹs su trišaka kvietka, stūčkomis apvyniota, eina par kiemus, tris sykius kviesdamas ant veselijos J. Štai kvieslỹs puikiai rėdyts ir raits pasirodė ir visus svotbon ateit pas Krizą paprašė K.Donel. Kviesliai, kur kviest eis, turėjo ant galvos pry kepurės tris kukaras arba tris medžio šakeles prisidėję TDrVII144. Ketvirtadienį prieš trečiąjį užsakymą jaunasis ir jaunoji išsiųsdavę kvieslį LTII423. Atvažiuoja kviesliaĩ iš jaunojo Jnšk. Siuntėm kviẽslį prašyt veseilion Dv. Du piršliuos, du kviesliuõs Kp. Piršlys ne kvieslys – visados melagis Sim. Aš pakviesčiau į kvieslius tą margąjį genelį JV963. Ežys į piršlius, zuikis į kvieslius JD94. Aš esu kvieslỹs, po nosia snarglys; maža mano kumelaitė, netoli jojau, nedaug išmokau, kišenius prairo, žodeliai išbiro (iš kvieslio oracijos) Gs. ^ Tas ne kvieslys, jei pečius negirdi (kviesti reikia užėjus pas kviečiamąjį į namus) Vrn. Išleidau kvieslį svečio pakviesti, svečias atrūksta, o kvieslys negrįžta (šūvis ir šautuvas) Mrj. 2. SD437, MŽ2147, Q145, KI243 kvietėjas, šaukėjas: Į tuos seimelius siuntinėjo valdovas savo įgaliotus kvieslius A.Janul. Į tribūną pakyla kvieslys ir pradeda šneką sp. To darbymečio lauktus kvieslius pasitikime V.Myk-Put. Kviesliai iškvietė priešus kovon rš. ║ skelbėjas, pranešėjas: Pirmieji revoliucijos kviesliaĩ NdŽ.
2 kvieslỹs sm. (4) 1. NdŽ raginamasis raštas, šaukimas, pranešimas. 2. raštas, iš kurio kviečiantis į vestuves asmuo skaito oraciją: Kvieslys … išsiimdavęs iš kišeniaus „kvieslį“, jį išskleisdavęs ir, pamaži judindamas, sakydavęs … oraciją LTII423–424. 3. vyresnysis pajaunys, vestuvių tvarkdarys: Kvieslỹs yra slūga visų veselijų J.

kvieslys sinonimai