Kas yra laidoti? láidoti, -oja, -ojo tr. 1. DP335, R, K, M laikantis priimtų papročių ar apeigų, mirusį pakasti: Kalnų plyšėse gyventojai gebėjo savo numirėlius laidoti M.Valanč. Laidokit mane jauną į rūtų darželį KlvD40. Duobė laidojamų R352. Laidojamasis vežimas, lavonvežimis LL55. ^ Serga serga – prieina nedėlia, nėra ko laidoti Sim. Gailiai verkė, kap motulę laidodama KrvP(Mrk). | refl.: Čia, būdavo, láidojasi an šitų kapinių Vlkv. 2. leisti į žemę, pakasti, užkasti: Buvo pasnigusi, ka vežėm bulbes láidoti KlvrŽ. Mes láidojame bulbes į rūtį J. Tas kūlis láidotas yr buvęs – aplinkuo maži sukrauti Grg. 3. prk. palikti užmarštyje, neduoti eigos: Ji (Lietuvos buržuazija) puikiai žino, kad socializmas iš karto laidoja visas jos svajones, jos norą ir pamėgimą gyventi svetimu darbu A.Vencl. \ laidoti; atlaidoti; įlaidoti; išlaidoti; nulaidoti; palaidoti; prilaidoti; sulaidoti
laidoti junginiai
- (pa)laidoti