Kas yra laistyti? 1 láistyti, -o, -ė iter. dem. 1 lieti. 1. tr. R, K, OsG13, Brs lieti, drėkinti (augalą, dirvą): Ten, kur maža tepalyja, tenka augmens žmogui laistyti J.Jabl. Pasodintas medelis reikia vis kasdien láistyti Lš. Debesėliai juos (linus) laistė J.Balč. Ūkyje pasėliai bus laistomi trim būdais: juostomis, vagomis ir dirbtiniu purškimu sp. Láisčiau rūtą, láisčiau mėtą, láisčiau lelijėlę, láisčiau savo jaunas dienas kaip žalią rūtelę JV468. Laisčiau gėleles su vandenėliu, dabar laistysiu su ašarėlėm Mrj. Svetimus daržus laistai, saviesims džiūstant VP44. 2. tr. šlakstyti, vilgyti: Prakaitu laistysiu kelią, kad jis nedulkėtų, o tėveliui motinėlei širdies neskaudėtų LTR. 3. tr. R po truputį lieti skystį iš indo: Kam laistai vandenį? rš. Neláistyk sriubos! DŽ. Gerk alų, gerk alų neláistydamas JD966. | refl.: Vaikas pasėmė su kepuryte vandens, kuris bėgant laistėsi ant kojų rš. 4. tr. R279 aplieti, šlakstyti ką: Jaunuomenė, ankstie kėlusi, laistė [v]andeniu tebgulinčiūsius M.Valanč. Ka geras pjovėjas šieną pjauna, rodos, laistyte laisto (lengvai mosuoja) Šts. | prk.: Šiurpis mane laistė ir po patalais Šts. | refl.: Per Bežertą labai láistėmės (talkoje) OG344. 5. intr. mušti, duoti į kailį: Kad ėmė jai laistyt kultuvu per šonus, tai ana čiut parėjo namo TDrIV207. 6. refl. per kraštus lietis: Laistysis jūrės, ir kalnai ugnim prašnekės V.Myk-Put. Krauju patvinę upės laistos S.Nėr. 7. refl. pliauškėti, pliukšėti: Tas jau nebskils: kiaušis laistos pajudinus Trk. 8. refl. tviskėti, raibuliuoti: Net láistosi lėkštės, kap iššluosčiau Vdš. Žvaigždės tiktai láistos OG95. Reikia, kad net láistytųs čebatai Trgn. Jis arklį įganė avižom, tai net láistosi Trgn. Penimis iš riebumos net láistos Rod. Kap toji moteriškė pagražėjo, eina – tai net láistosi Dglš. Kai jis eina, drabužiai tik laistosi kaip vanduo rš. 9. tr., intr. Ds, Kb dėti minkštus kiaušinius: Reiks jau šitó višta pjaut, ba nieko iš jos nebėra – láisto Vžns. Vištos nuo sliekų pradėjo kiaušinius laistyt Užp. 10. intr. smagiai šokti: Žiūrėk – mūs Trumpjonis tik láisto su Ona Alk. Ė, tik láisto mergos! Alk. 11. tr. gerti (svaigalų) kokia nors proga: Svečiai laistė iš anksto pasirašytą nuomos sutartį rš. ◊ ãšaras láistyti verkti: Nusprendusi buvo ašarų nelaistyti P.Cvir. Pirmą dieną tuojaus kaip užgimė, ašaras laistė DP55. ãšaromis láistyti apverkti, apraudoti: Motina laistė ašaromis ne ką kitą, o savo praeitį, tos praeities pragiedrulius rš. prãkaitą láistyti prakaituoti: Laistai kruviną prakaitą DP153. prãkaitu láistyti sunkiai dirbti: Lietuvos darbo valstiečiai tapo šeimininkais tos žemės, kurią jie visada laistydavo prakaitu (sov.) rš. \ laistyti; aplaistyti; atlaistyti; įlaistyti; išlaistyti; nulaistyti; palaistyti; perlaistyti; pralaistyti; prilaistyti; sulaistyti; užlaistyti
2 laistýti, laĩsto, laĩstė tr. K, láistyti, -o, -ė Slm; SD199, R, MŽ 1. Tv, Kv tepti, lipinti minkštu moliu, tešla ar kuo kitu, glaistyti: Krosnį, aslą laĩsto (skystu moliu) J.Jabl. Laistýk utarus, graižtvas kubilo su smala J. Laĩsto avilį, langą Sml. 2. Kair, Up, Vkš tinkuoti: Laukų darbus apsidirbus, reiks trobą imti laistyti su moliu Grdm. \ laistyti; aplaistyti; išlaistyti; nulaistyti; palaistyti; prilaistyti; sulaistyti; užlaistyti
3 láistyti, -o, -ė žr. 1 laidinti. ◊ liežùvį láistyti šmeižti, keikti: Kam liežuvį láistai, t. y. blazgatiji, laidini? J.
laistyti junginiai
- (pa)laistyti, (pa)laistyti žarna