lakius reikšmė

Kas yra lakius? 1 lãkius sm. ppr. sing. (2) K, DŽ, Škn, lakiùs (4) 1. Nm kelias, kuriuo kas lekia, eina: Bitys žino savo lãkių J. Jis per lãkių stovėjo, tai dusyk įgylė Nm. Tas jo kąsnelis dirvos, įsikišęs į girią kaip užkaboris, yra ant pat lakiaũs (kur užlekia visi gyvoliai) J. Gyvenimas (ūkis) stovi ant pat lakiaũs (kur reik eiti, lėkti) J.Jabl. 2. bičių lakiojimas, medaus rinkimas: Gražią dieną bitės smagiai į lãkių eina Up. Vidurdienį daugiausia bičių yra išlėkusių į lãkių Krš. Tranai į lãkių neleka kaip bitys Mžk. 3. bičių spiečius: Geriausios bitės tai pirmo lakiaũs Mrk. 4. grūdų lėkimas vėtant: Lakiùs geras – vėjas iš tos pusės Nmn. Nebirsta rugiai: lakiaus nėra, o vakar gerai lėkės – vė[ja]s buvo Trk. 5. javų derlius: Šiemet buvo geras lãkius (daug biro kuliant) Vkš. 6. K skylė bitėms iš avilio išlėkti, laka: Avilio lãkių atsuk į pietus Krš. 7. M lėkimas, skridimas.
2 lãkius sm. ppr. col. (2), lakiùs (4) 1. žr. 2 lakišius; vabzdys, besilaikantis viršum vandens, ar jo vikšras, vartojamas žuvims gaudyti: Šiemet lakiaũs visai nėra, tai nei žuvies nesugauna Lkč. Užtakiuose randa lãkių J.Jabl. Ant lakių žuvys gerai ima Mrj. Po naktimi radome pilną paviršių vandens lakiaũs Rmš. Jau lakiùs iškrito, tai šapalai neima Prn. Prisikasiau lakiaũs Prn. Prigaudo lakių̃, o paskui žuvauna Al. 2. utėlės: Vaikine, juk tu lakiaũs turi marškiniuose! Jrb. Vaikus apniko lakiùs, ir niekaip negali išnaikyt Jrb.