Kas yra leisti? léisti, léidžia, léido (léidė) I. duoti sutikimą, laisvę. 1. tr., intr. SD311 duoti sutikimą kam nors ką daryti: Ar tau léidė mama tą knygą nusipirkt? Vb. Žilvine, žalteli, leiski leiski mus į tėvelių šalį aplankyt namus S.Nėr. Ji tėvų neleidama teka Als. Jo neleistas, nėko nedrįsk daryti S.Dauk. Kas gi leido dagilėliui dobilėlio dukrą vesti?! rš. Léidmi (praes. 1 pers. sing.) K. Leiskiat (imper.) bernelius manęsp eiti ir nedrauskiat anų Mž96. Meldžiams, leiskiem eiti, idant vėl savo broliump ateičiau BB2Moz4,18. | Leiskite Jums padėkoti (prašoma sutikimo iš mandagumo) rš. Léiskite ir man žodį tarti NdŽ. | Geidžiamosios nuosakos trečiasis asmuo turi ir leidžiamosios nuosakos (m. permissivus) reikšmę J.Jabl. „Уcтyпитeльныe пpeдлoжeния“ galime vadinti „leidžiamaisiais“ sakiniais, „laidõs“ sakiniais (bene geriau, kaip „nuolaidos“?) K.Būg. ║ tr., intr. nesipriešinti, nesukliudyti, nesudrausti: Kam léidi vaiku po purvynę braidžiot?! Slm. Kur vaikai ėjo, ten motina léido Kn. Kam léidi tą ožką į avižas? Krš. O jis kap léido, tep léidžia [gyvulius pievon] Vlkv. Ir neleisime niekam ir niekad paniekint to, kas karo ugny iškovota krauju rš. Aš neléisiu jo skriausti BŽ108. Savęs niekinti neleisiu rš. Ugniai neléido išgesti NdŽ. | Žemė palaiminta neleisdavo bado, pakol pikto garo rūgšties netsirado TŽVII346(A.Baran). ║ tr., intr. [i]duoti teisę, nevaržyti nuostatais:
leisti junginiai
- (iš)leisti, (iš)leisti įstatymą, (iš)leisti įstatymą/įstatymus, (iš)leisti, (iš)mesti, (iš)leisti, (iš)spausdinti, (leisti) lenktyniauti, (leisti) lenktyniauti, dalyvauti varžybose, (pra)leisti, at(si)leisti, at(si)leisti, silpnėti, atpalaiduoti, at(si)palaiduoti, at(si)leisti, leisti (ką nors daryti), leisti atskiromis dalimis, leisti atskiromis dalimis/tęstinį leidinį, leisti pradėti, leisti sau, leisti sau (ką padaryti), leisti sau malonumą, leisti įeiti, maloniai leisti laiką, ne(pri)leisti įeiti, ne(pri)leisti įeiti, neįleisti, nu(si)leisti parašiutu, pa(si)leisti, tuščiai leisti