Kas yra liepsna? liepsnà sf. (4) 1. DP594, SD254, K ugnis, kylanti iš degančio daikto: Jau dega su liepsnà Grš. Durpės liepsnõm neina, bet kaitrumo turi Rm. Raudona liepsnà šoka Dkš. Liepsna kelias R142. Jo namus liepsnos prarys rš. Ištisi liepsnos fontanai iš artimų parkų lėkė į dangų, išsiskleisdami milžiniškų tulpių ar lelijų žiedais A.Vencl. Liepsnos liežuviai kilo vis aukštyn rš. Niekad neliek [v]andenį į liepsną S.Dauk. Liepsnà bit didelė Zt. Eita liẽpsnos pro duris lauk Krg. Liepsna bėgte bėgo nuo vieno šiaudų stogo ant kito rš. Deg žvakelė su liepsnele, vedums meilė su garbele KlpD119. Liepsnìkė, liepsnùtė KI441. Pasirodė jam ugningoje liepsnoje iš krūmo BB2Moz3,2. Jos veidas kaito kaip liepsna J.Marc. | prk.: Skausmo liepsna smelkė jos sumuštą kūną rš. Raulo akyse sužėrėjo liepsnos V.Kudir. Jadvygos akyse spindėjo džiaugsmo ir atkaklaus pasiryžimo liepsnelės V.Myk-Put. Veidas nušvito purpurine liepsna (paraudo) rš. Liepsnõms ejo (keitė spalvas, žvilgėjo) sijonas – toks puikus Šts. ^ Kai šoko anas kai liepsna an manę! Ml. Užsidegė kap liepsna (staigiai supyko, užraudo) Kt. 2. prk. dvasios pakilimas, užsidegimas: Joje pačioje plazdėjo tokia kovos liepsna, kad ji negalėjo sūnui nepritarti rš.
liepsna junginiai
- Liepsna (reikšmės), Olimpinė liepsna