lupti reikšmė

Kas yra lupti? lùpti, -a, -o (-ė) K; R 1. tr. lupenas, žievę imti, šalinti, skusti: Lùpk šitas bulves, jei neturi darbo Ds. Šimtas penki metai, ir da bulbeles lùpa Šlčn. Da buvau belupantì vieną roputę, ale geriau nevalgysiu Erž. Ropės lupamosios Ak. Ėdi gumbą, ne mano luptą PrLXVII21. | prk.: Barzdaskutys su didžiuliu skustuvu po ranka pakliuvusiam keleiviui lupa barzdą rš. | refl. tr., intr.: Tasai luposi roputes šaukšto kotu I.Simon. Bulvės tebžyda, tebsilupa, negal kasti Ggr. 2. tr. plėšti luobą, medžio žievę: Kiaušinį prašom lùpti (valgyti) Ėr. Paskui atsargiai, drebančia ranka lupo tošį Vaižg. Vieną Joninių naktį senas žmogelis lupo girioje liepukus BsMtI77. Ir pas mus žmonės vyžas nešioja: jūs gi karnas gerai lupat V.Krėv. Jūs, žinoma, esate matę, kaip egles lupa S.Dauk. Imk peilį ir man duok, eisim žievių lùpt Žrm. ^ Lupk liepą, kol plyšta: kai prikeps, ne laikas bus Skr. Ar nesakiau jums: kokias karnas lupsit, tokias vyžas avėsit (ką nusipelnysite, tą ir gausite)! rš. Pusė lupta, pusė skusta (kultuvė) Švnč. | refl. Ds: ^ Lupk žievę, kol lupasi: kai prikeps – nenulupsi Brt. 3. tr. kailį, odą imti, dirti: Avino lùpk skūrą žemyn J. Kas samdo, einu nors ir šuns lupti – bet tik uždarbis! LzP. Girtuoklėlis toks buvo, kumeles lùpdavo Ėr. Dideles kiaules liuob lùps, išdirbs skūrą ir nagines liuob dirbs Lpl. Marčiom, mergom žąsis kepta, vyram, bernam katė luptà Tvr. ^ Bepigu svetimą kailį lupti LTR. Nuo vienos avelės dvie[jų] kailių nèlupa Trgn. Ir jaučiui vieną odą lùpa Alv. Vienas du kailiu lupa, kitas – nei vieno Rod. Bet ką, ar biesą anie ten lupa (ką jie ten daro)? prš. Klykia, ka rodos, velnias jam skūrą luptų (labai klykia) Vdk. luptinaĩ adv.: Devynakis žvyno neturia, nuskusti negal, reik lupti luptinaĩ Plng. 4. tr. rauti, versti: Jis žmogus nieko daugiau neveikdavo, kaip tik kelmus lupdavo ir smalą ratam tepti leisdavo BsPIII97. Rytoj, vyrai, eisim į girią lùpt kelmų Šn. Vyrai išėjo akmenų lùpt Paį. Akmens dėl mūrijimo yra tašyti ir lupti A1884,126. | Lùpa lauk (varo, stumia) jau iš tos lovos Žr. ║ traukti, išimti: Jei minkšta mėsa – lùpk lauk iš puodo Jrb. Jeigu varna Kalėdoms į dobilus tupa, duoną Velykoms iš po sniego lùpa (vėlyvą rudenį seka vėlyvas pavasaris) Prk. 5. tr. plėšti ką įstatytą, įtvirtintą; plėšiant atidaryti: Langas an aukšto lùpta Rmš. Kap atejo pavasaris, tai strėkas lùpė (draskė) ir penėjo [gyvulius] Lz. Pamatė tas milžinas, kad bernas lupa stogą BsPIV143. Taip jai bestovint, antai Antanas prišoko prie raštinės prieangio ir ėmė lupti valsčiaus iškabą rš. | Batus lùpa nuo kojų purvynas Mrk. 6. tr. imti laukan, griežti: Tas beausis atbėgo, tuo su tuom dirželiu apsijuosė ir sako tai Onutei: „Lupk jam akį“ BsPIV270. ^ Ar akį iš kaktos jam lupsi – nieko neturi! Skr. Tyli kap žemė – nor akį lupk! Al. Prabuvau ingi sutemų dėl itų daiktų; kad vienu asmoku pigiau duodi, tai neduoda, koc akį lùpk! Arm. 7. tr., intr. prievarta imti, reikalauti: Visi tie dvasiški vyrai mito iš dešimtinių, katras nu naujai apkrikštytųjų kas nevert lupo M.Valanč. Ponai nebeturi valios lupte iš žmonių lupti mokesnius Žem. ║ M.Valanč grobti, plėšti: Tenai lupa ir degina miestus brš. ║ Šll brangiai imti, plėšti: Nejaugi tu širdies neturi, kad tep lupi?! Mrc. Tas siuvėjas lupa iš žmonių paskutinį skatiką Kv. Apsidairė: turgus mažas, pirkėjų daug – ir davai lùpt! An. ^ Lupa kap už kviečius Vlkv. 8. tr. prk. spausti, engti, išnaudoti: Su viena ranka žegnojosi, o su kita artimą lupo V.Kudir. Svetimųjų (viršuje ateivių) tu nelupk nei spausk BB2Moz22,21. ^ Mužiką visi lùpė, ė anas tik vieną bulbą Ign. 9. tr. draskyti, drėksti: Kanapiejų sumina ir išblaško, kad nelùpt rankų Lž. ║ refl. kasytis, draskytis: Lupuos, ba man niežti Lz. 10. refl. plyšti, driksti: Savo darbo autu – tai ilgai prausi (mazgosi), nesìlupa taip greit Lz. 11. tr., intr. mušti, perti, duoti į kailį: Ar negana, kad jį, vos gyvą, baudžiava lùpo? K.Donel. O lupdavo, oi lupdavo! – kalbėjo toliau atsiminęs praeitį senelis J.Bil. Ima vyrą už čiuprynos ir per galvą lùpa Pls. Lùps lùps tą arklį su klumpe, o tas arklys kap tik gyvas Alv. Kad pradė[jo] lazda lùpt, kad pradė[jo]! Tvr. Vaikas vos trijų metų, o jau įveikia katę lùpti Šlv. Gausite lupti, kiek tik lenda Lnkv. ^ Nebijok, gerai tave laikysiu: kasdien tris kartus lupsiu, kartą valgyti duosiu J.Bil. Ar eisi – luptas būsi, ar neisi – luptas būsi (baudžiavos metu) TŽIV509. Už vieną luptą dešimtį neluptų duoda Sv. Už luptą daugiau moka Pšl. Ir šuva lupamas pripranta – žmogus nepripras! Grž. Ot geri rugiai, šunį lupk rugiuos – nebėga Ds. Kas nori lupti, tas ir pagalį randa Vl. | refl.: Kada tik sueina gaidžiai, tai ir lupasi Alv. Kad tik kas, tai jiedu ir lupasi Gs. ^ Kilbasa su silke lùpas (sakoma pusiaugavėnyje) Ad. ║ refl. pertis, vanotis: Pirty, ant suolo pasistoję lùpas Šd. ║ užmušti: Krankočiai vištas lùpa, capulius (viščiukus) Lž. 12. refl. veržtis, skverbtis: Kas čia lùpas (brazdinasi, nori įeiti pro duris)? Trgn. Ale tai musios lùpas pirkion – par nevalią Vj. Šuo lùpas pro duris, gal anas sušalo Ml. | Tas velnias kad ėmė luptis ir išsilupė ir pabėgo LMD(Sn). 13. intr. sunkiai dirbti: Dėl tų dviejų litų lùpk kap arklys visądien Rdm. Ne tinginiai – lùpa ir lùpa Drs. Aš šiandie lupiaũ kap arklys Sn. Išlekiu an lauko, tai lupù ne savo jėgom Alv. 14. tr., intr. sunkiai tempti, tęsti, traukti: Plento lomose buvo sunešta gerokai sniego, todėl ratai vietomis įklimpdavo, ir arkliams tekdavo juos lupte lupti rš. Lupu įsispyriavęs [karvę per griovį], pantis pukšt nutrūko Gs. Kap per pelenus (per purų sniegą) lùpa lùpa tas arklys Gs. 15. tr. Grv prk. arti dirvoną: Nelupk pievos, bo neturėsim šieno Alv. Lùpa dirvoną Dglš. Tu lupi ežią, o aš atmetu Srj. 16. prk. kapstyti: Vištų prisleidė, paisyk – visur lùpa, visur gadina Arm. 17. intr. būti trauksmui: Gerai lùpa tas pečius Vlkv. | Uždaryk duris – vėjas tep lùpa (pučia), kad gali mane išlupti laukan Brt. 18. tr. prk. sunkiai pjauti, rauti ir kt.: Dobilai raudonieji tiršti, lupaũ lupaũ par dieną Skr. Pjovėjas lupo pradalgį po pradalgio rš. Aš lupaũ lupaũ linus iškaitus Rdš. 19. intr. prk. pešti (žolę): Išalkus karvė gali ir dirvone lùpt Grv. Žinia, prie tokių ganiavų maža pieno – lùpa anys ir neprisilupa Šlčn. 20. tr., intr. gausiai gerti (svaigiuosius gėrimus): Nereikėjo tiek lùpt, būt gyvenę Plv. Dabar tik duok: ka lùpa, tai lùpa, kartais ligi žemės graibymo Jrb. ║ srėbti: Vakare lùpk juodą putrą kiek nori Lnk. 21. intr. prk. smarkiai giedoti, šaukti: Lùpa iš visų sylų Gs. 22. intr. prk. smarkiai lyti: Kap lùpa lietus! Rod. 23. tr. gauti (daug ko): Vežuos turgun paršelių kašę ir galvoju, kad lupsiu, tai lupsiu pinigo Ds. Tai kodėl iš aritmetikos dvejetus kaip avinus lupi? rš. Lupa penketus Slnt. Fermoj tai šimtais darbadienių lùpa Slm. | Dar̃ tai luptái zuikių (prisišaudytum)! Lp. 24. tr., intr. prk. lošti kortomis, kirsti: Sunešate kortų kalades ir dienų dienas lupat maušlius, betus ar tūkstančius iš degtukų ar pinigų rš. Nu, dabar tai lùpk – visas stalas, geriau nereik! Krkn. ◊ akìs lùpti 1. daryti sarmatą: Lùpa akìs prieg svečio ažu itus pinigus, geriau tu ją būtai nepristojęs Arm. 2. prieštarauti, ginčytis: Regi, kap tėvui lùpa akìs OG203. Regi, kap prieš tėvą akìs lùpa OG442. devýnis káilius lùpti išnaudoti: Jo dvaras užstatytas, todėl ir lupa nuo mužiko devynis kailius rš. káilį lùpti mušti: Gerai lupti svetimam kailį, bet bloga, kai tau lupa KvrP(Klvr). Lupk lupk gerai tam šuniui kailį, nesitąsys naktim Žž. kaĩp iš akių̃ (akiẽs) lùptas labai panašus: Kàp iš akių̃ lùptas – tikras tėvas Vlkv. Jis kaĩp iš tėvo akiẽs lùptas BŽ109. ódą lùpti gyvíems išnaudoti: Na, tas jūsų šeimininkas gyviems jums odą lupa! rš. óžius (óžį) lùpti vemti: Kas per daug laka, tas gauna tarnybą óžius lùpti Slk. Nuo žalių obuolių reiks óžius lùpt Gs. Jau jis vėl lùpa óžį Alk. paskutìnį káilį (paskutiniùs márškinius) lùpti išnaudoti: Taipgi reikia, man rodos, stebėtis, jeigu lietuviai lupa paskutinį kailį nuo lietuvių V.Kudir. Lupa nuo tų žmonelių paskutinius marškinius Srv. pùsė lùpta, pùsė skùsta nei šis, nei tas: Iš jo pusė lupta, pusė skusta Grž. ridìką lùpti bylinėtis, peštis: Jei pradėsim lùpt ridìką, tai ir lupsim Gs. skū̃rą lùpti 1. mušti: Aš Maušiukui rugių pūrą, man tėvelis lupa skūrą Str. 2. išnaudoti: Per vasarą Putna jam lupo skūrą T.Tilv. šónus lùpti mušti: Prapuolė tie laikai, kai lupė šonus Klvr. šùnį (šunìs) lùpti 1. dykinėti, nieko neveikti: Kas kaltas, kad tėvai vaikus leidžia paupiais šunų̃ lùpt Ad. O tu gal šùnį lupsì, kad negali nueit! Ds. 2. užtrukti, gaišti: Ar šunį lupai? Kame buvai lig šio laiko? (klausiama supykus) Šts. Musėt tu tę šùnį lupì, ka neateini Rs. \ lupti; aplupti; paaplupti; atlupti; dalupti; įlupti; išlupti; paišlupti; nulupti; palupti; parlupti; perlupti; pralupti; prilupti; razlupti; sulupti; užlupti

lupti sinonimai

lupti junginiai

  • (nu)lupti, (nu)skusti

lupti rašyba: lupti pomidorai savo sultyselupita nyong'olupin netflixlupti marinuoti pomidorailupin serieslupin flourlupton milupin share price

Kitos žodžio lupti reikšmės: Lupti angliškai Lupti vokiškai Lupti sinonimas Lupti latviškai

Ankstesnis žodis
Sekantis žodis
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas