Kas yra marinti? marìnti (-yti), -ìna, -ìno tr. 1. R, K, Skr, Slč būti, budėti prie mirštančio, teikti jam paskutinius patarnavimus: Girdi, pas Bukantą į lentą muša, lėkiam senosios Bukantienės marìnti: sako, jau vakar dideliai bloga buvusi Vkš. Muno dėdę bobos marìno marìno, o ans tik pasveiko Up. Marìnamas ligonis (labai silpnas, prie mirties) Ms, Slnt. Marìnama radaus iš bulvių kasimo Ggr. Tuočės Iskijas buvo marinamas (mirtinai sirgo) CII586. marìnamai adv.: Marinamai sirgdamas I. 2. sakyti, manyti, kad mirs: Jokūbų senukę jau antri metai, kai bobelės marìna, o ji nemiršta, ir padaryk ką Žvr. Vieni gaivina, kiti marìna (vieni rūpinasi, kad atgytų, kiti jau netiki pasveiksiant) Vlkv. 3. SD345, R, K atimti gyvybę, daryti negyvą, mirusį: Tas popierius musių nebemarìna (nuodai išgaravę) Rm. Eina smertis klaust, katrie žmonės marìnt Dsn. Žmonių iš keršto nemarink Mž411. Votys marin mus ir ligos Mž426. Žaizda, sako, ne marinamoji (nepavojinga) Vaižg. Cikutas marinamasis (labai nuodingas pelkių augalas; Cicuta virosa) I. Iš baimės [vedu] esav kaip marìnamu Dr. | [Žiedai] teip gražūs ir brangūs, jog pats ruduo gailėdamos juos marina Blv. Rūgštis marina (naikina) kraują Vlkv. Jautrius vaikų plaučius drėgmė marino lengvai rš. | Dūšią ant amžių marina brš. Ką pikto daro nuodėmė marinantyji? VoK29. 4. prk. daryti, kad dingtų, slopinti, naikinti (troškimus, geidulius, negerus palinkimus): Jei jie kūniškus geidulius marysią, tai gyvi būsią brš. Padėk mums, idant … neteisybes kuo toliaus, tuo labiaus savip marintumėm MKr10. Ir tarnai jo apturi tą karalystę, save pačius pergalėdami, savo pageidimus savimp marindami SPII155. 5. daryti nejautrų, apmirusį: Marìnamųjų liekarstų davė jamui J. Marìnamosios žolės (ligoniui apmarinti) Ms, Slnt, Plk, Sb. marìntai adv.: Operaciją darė marìntai, nejutau, kad pjovė Varn. 6. Stk, Rud smarkiai apimti, įveikti (apie miegą): Ne be reikalo mane tinginys ėmė, miegas marino – sakiau, kad lis Gs. [Gugis] nuėjo namo atsilsėti, prigulti, nes skalsiai pavalgiusį ėmė miegas marinti V.Krėv. Kai sėdėjau pas pečių, tai labai marino miegan Nč. 7. SD59 alkinti, dvasinti: Moč, ar dabar mus ir marinsi prie stalo? P.Cvir. Ragana anam valgyti neduodavo – marino MPs. Ėmė varniukus, norėjo tuojaus suvalgyt nekeptus, nes badas marino BsPIII74. Nemarin badu paukštelių Mž179. 8. varginimu, kankinimu, nusigalėjimu tramdyti (kūną): Kas girtavo … kietu gulėjimu tevargina ir temarina kūną savą DP575. | refl. SD143: Dėl to, žmogau, marinkis tikt' patsai, tai bus gerai brš. Sakus geriu, tais peniuosi, liepsnoj ugnies marinuosi brš. 9. kamuoti, spausti: Baudžiava mūsų tautą lyg sopia votimi marino rš. Mus Tyzenhauzas mokesčiais marina, išplėšia paskutinį duonos kąsnį B.Sruog. Šaltis marina nuvargusius sąnarius J.Bil. ^ Alkanas pilvas žmogų marina, bet ir gudrumo pamokina KrvP(Rtn). 10. palikti be eigos, nutraukti (bylą): Byla marinta Klp. \ marinti; apmarinti; išmarinti; numarinti; pamarinti; primarinti; sumarinti; užmarinti
marinti junginiai
- marinti badu, mirti/marinti badu