Kas yra matyti? matýti, mãto, mãtė K; R 1. tr. akimis, regėjimu patirti, regėti: Mato jinai gražų didelį sodną, pilną žydinčių medžių J.Bil. Kartą mačiaũ gan baisų atsitikimą BM55. Mačiaũ, ans timpinė[ja] aplei namus J. Ir mes matėm jį visų mylimą tenai J.Jabl. Nežinau, nemačiaũ, negaliu pasakyti Dkš. Ko nematęs, nesakyk LTR. Ar matei, ką ji padarė? J.Jabl. Aš nemačiaũ, negaliu ginčyt Gg. Jis dėjosi nemãtąs J.Jabl. Žiūri kaip ką matąs LTR. Pasakojos mãtę Šts. Sako mãtę tavi mieste Slnt. Aš jų nesu mãčiusi Rsn. Aš jo nemačiau nė į akis Skdv. Katino būta, ant pečiaus tupėta, Jonuko matyta ir pasižiūrėta (d.) Pnd. Ale jam nemãtant turi nuskust [barzdą] Lp. Imkit valgyt, ką matydami, sveteliai! Grž. Kas čia toks matytas, neatsimenu Ėr. Tas vyras atsisėdęs šneka, o ma[n] nematýtas Jrb. Matýsiantis (matytas) žmogus bestypsinąs par Gegrėnų miestą Ggr. Toki girė – malonu matyti! Dr. Imsi šluotelę, šluosi aslelę, per ašarėles šluotos nematant JV949. Akimis tai mačiau OsG155. Nekenta munęs marti nė akimis matyti Šts. Ką akimis savo matau, tai ir vieriju B. Stengsiuos pasakoti tai, ką savo akimis esu matęs ir savo ausimis girdėjęs P.Cvir. Aš an savų akių mačiaũ Vvs. Kokia ji (duktė) bus, tokia – ne tavo vieno akys mãto Skr. Eik nuo manęs, kad mano akys daugiau tavęs nematytų! J.Balč. Ach, kad mano akys tavo darbų nematytų, ausys tavo kalbų negirdėtų! KrvP(Vrn). Čia daug akių mãto – negaliu duoti Vlkv. Palaimintos akys, kurios mato, ką jūs regite I. Po mažos valandos ir jau manęs nematysite DP211. Idant regėdami regėtų, o nematytų Ch1Mr4,12. | prk.: Devyni jau metai, ne viena diena, kaip dukters nemato tėviškė sena S.Nėr. Kiek peštynių ir barnių karčemos sienos yra mačiusios rš. Liaudis nori pati save matyti (išvysti, rasti pavaizduotą) mūsų literatūroje P.Cvir. Su girtu parvažiavau: vienas kupstas mãtė, kitas nemãtė (taip greitai lėkė) Rs. ^ Ganyk avis ir vilko nematydamas KrvP(Ps). Viską matyk, bet ne viską sakyk Jnš. Bematydamas nematyk, beklausydamas negirdėk KrvP(Ašm). Niekas to nematė, kad šuva mylėtų katę LTR. Ko aklas verktų, kad jis kelią matytų LTR(Lš). Ir pelė katės nebijo, kolei nemato Vlkj. Ir vagis nevagia, kitiems matant (kitų matomas, kitų akivaizdoje) J.Jabl. Nemato samčio puode, nei capo bačkoje B. Ką akys mato, kišenius moka J.Jabl. Akys nemãto – širdies nesopa Lzd. Ne vienas savę nemato LTR(Ds). Savo ausų niekas nemãto Bsg. Durnas nematỹs, gudrus tylės Ut. Ar su vyžoms veizi, kad nematai Sim. Toki metė, toki mãtė (ir tie, ir tie tokie) Gs. Gerai būtų: vieno Dievo nematytumiam (dangaus betrūktų) Als. Ansai mokyklos durių nemãtęs (nelankęs mokyklos) Pp. Taip matysi, kaip pats savo akį Ukm. Matysi tu jį kap savo ausis Alv. Matysi kaip savo nugarą PPr383. Matýsi kaip pernykštį sniegą Ukm. Matýsi kaip vakarykščią dieną Ukm. Jei ne tos bulvės, matytų kaip kakto[je] akį Ms. Su medžiu lygus, niekad saulės nemato (medžio šerdis) J.Jabl. Matė kertant, nematė griūvant (avies kirpimas, nukirpta vilna) B. Ką einant matai, o negirdi; ką girdi, o nematai? (šešėlis ir vėjas) Jrg. matýtinai adv.: Kartunta ir matytinai anus regėsim Ns1849,1. ║ įsivaizduoti: Jis jau save kalinyje matęs rš. 2. intr. galėti akimis, regėjimu patirti, galėti regėti: Matyti jisai dar mato, bet tik kaip per dūmus J.Bil. Nemãtančiam ir senam blogai Brž. Kurs aklas gem, tas ir naktį mãto Krg. Ką bematýsi, ka jau Abraomas nebetoli, nebe už kalnų (laikas mirti) Rd. Ale ir jis pusiau nemãto Mrj. Aklas nedejuotum, kad matytum Jž. Nemato kaip kurmis šviesoj Šll. Vesčiau Daratą – akimis nemato JD1563. Nešk tu jį pas tą šaltinį gydomą ir matomą (kuris padaro matantį) BsPIV270. Guziką įsiūt da matau Ėr. ^ Aklas matančio nevadžioja LTR. Nei girdi, nei mato, o viską pasako (laikraštis) Škn. Ar dieną žiūri, ar naktį, visad lygiai mato (aklas) Ds. ║ prk. mokėti skaityti, būti raštingam: Bepigu šio[je] gadynė[je] – visi mãto, o mas akli Kl. Juk aš biškį matáu Štk. 3. intr. būti regėjimu patiriamam, regimam, galimam įžiūrėti: Jau namai matyti J.Jabl. Jau nebematyti, kurioje vietoje leidosi saulė I.Simon. Kai saulė patekėjo, dirvose nebebuvo matyti nė vieno akmenėlio P.Cvir. Lauke toli matyti, miške toli girdėti Sln. Klausiaus, kaip tarp šakelių nematomi paukščiai čeža ir įvairiais balsais gieda J.Bil. Didelis miškas, nematomas galas Lpl. Davė jam nematančią kepurę (pasidaro kurią užsimovęs nematomas) Ėr. mãtomai adv.: Padėk grėblį mãtomai, kad nereiktų ieškoti Als. Niekur nebrasi: visur mãtomai Žr. Prislėga smako galvas po akmens [kitiems] nemãtomai (ps.) Užv. Protarpiais pasirodo žvaigždės, ir žemėje darosi matomiau V.Myk-Put. Raudonumas skruostų jau prigesęs matomesniai išblyško I. mãtančiai adv.: Jiedu įeis nematančiai Lnkv. Atėjo į kamarą nematančiai Dj. matýtai adv.: ^ Stovia kampe pastatytas, lekia par laukus nematytai (šautuvas) Šl. | refl.: Ir aš čia ben kiek mataũs Slm. Keleiviams pradėjo matytis didžiausias tos apylinkės miestas J.Balč. O čia an kranto Lapės matýtis Krm. Iš lauko matos nelabai toli miestelis, kur jo motutė gyvena J.Bil. Dabar gerai mãtos pro langą – bezdą nukirtau Kp. Laukuose nebesimatė žmonių A.Vien. Visas sklypelis matos kaip in delno Skdt. Būdavo, karvių ragų iš dobilų nesmãto Ds. Kad čia nesmato jokio galo Ds. Už pusvarsčio nesmato – toksai tankumynas, norįs nei laužais, nei šiekštom neužgriuvęs, grynas A.Baran. Nebesimãto siūt Ėr. Tamsu – nesimãto Msn. ^ Nuo arbatos kaulai matos NžR. Be sarmatos toli matos (kas neturi sarmatos, tas visur lenda, žiūri) Kp. Teip daug priėdė, kad už uodegos pilvo nesimato (apie labai liesą karvę) Sim. Kokie te barkščiai – burna mãtos (skysti, liesi) Jnš. Ko grinčio[je] nesimato? (šilumos) Pn. 4. tr. pastebėti, kreipti dėmesį: Jei matysiu – nekyla ant mūsų debesys, bėgsiu tuojau prie Ožkienės Žem. Jis nematomas atėjo, nematomas ir išėjo Žg. Pakišk liesvinčiui kokį pūrą, būdavo, jis tavęs ir nemãto: pilną kluoną malkų ir visokio materialo per žiemą prisidumi Jnšk. Nematoma, kad jis labai vogtų Lbv. Ka jaunas buvau, ravais eidavau, ale visi matýdavo, o dabar nėkas nebemãto, ka ir vidury kelio einu Rd. Vaizdus, kurį daug mãto J. Kad būtų biedna buvusi, niekas anos nebūtų mãtęs Grg. ^ Ką turi, niekas nemato, ko neturi, kožnas durnius mato LTR. Blogas pavyzdys visų matomas, geras – niekieno nepastebimas KrvP(Mrk). Kol vaikai neverkia, auklė jų nemãto Ds. Ka ubagas kroka, nėkas nemãto, o kad ans dainiuo[ja] – visi mãto Pln. ║ gerbti, rūpintis kuo: Tamsta visus lygiai matai Skrd. Nons tu badu numirk – niekas tavęs nemãto (nepadeda, neužjaučia) Jnš. Jeigu matau – žmogus mane mãto, tai ir aš jį mataũ Mlt. 5. tr., intr. SD37 suprasti, suvokti, jausti: Ir be žodžių aš viską matau rš. Aš nemataũ, kas čia būt neteisinga Sb. Protas mato ir širdis jaučia Ašb. Patys matysite, kad ne tikt galima, bet ir jums naudinga bus K.Donel1. Generolas matė jo kelionėje vieną tik laiko gaišinimą J.Balč. | Išgelbėjo lapė žmogų nuog matomo (akivaizdaus) smerties Tat. | refl.: Dabar aš pats mataus nieko nelaimėsiąs, nepešiąs Žem. Senis matos galios nebeturįs S.Dauk. Matantis nebišbėgsianti, [lapė] šokusi į tokią duobę S.Dauk. Matydamos apgautais, norėjo Mikę sugrobti M.Valanč. ║ susiprasti, galėti (ką padaryti): Taigi, taigi, kaipgis, stebėkis. Nematei pažadinti Žem. Tiek vyrų!… Nematėt tiems velniams kuprą ištaisyti?! Žem. 6. impers. intr. būti aišku, suprantama: Iš visko buvo matyti jį jaudinantis P.Cvir. Matyti iš akių, kad ans maluo[ja] Als. | refl.: Mãtos, kad lietaus bus Pn. Mãtosi, koks žmogus Grž. Matosi jau, koks čia bus paukštis Ds. Tai kad jau matės, kad teip bus Sdk. Šalčiai dideli, nesimãto, kada bus pavasaris Ėr. Iš jų akelių matės, kad ketina niekad neužmirštie tų žodžių Sz. Prie marčios pradeda matytis, kad esi nereikalingas Antš. Mãtos, kad jau tu an pono sergi (ponu vaizduojies) Trgn. ║ refl. atrodyti, rodytis: Bet man vis matos, kad sveikas nieko nepeši J.Balč. Man tai teip ir mãtės, kad čia nieko nebus Sdk. Kaip tau matos, ar tu galėtum taip? Vb. Todėl galima, man matos, laikytis ir tokios nuomonės J.Jabl. Dabar, vaikai, man matosi, pravartu būtų vakarienės pavalgyti! LzP. 7. tr. patirti, išgyventi: Jis labai padykęs, jaunas, vargo nemãtęs Rs. Oi tu seserelė, balta lelijelė, kol viena buvai, vargelio nematei StnD19. Katras mãtęs kokį sunkumą, tas geresnis savaimi Rs. Jis bado ir šalčio matęs Žem. Ka tokių barkščiukų neėda, tai nėr bėdos mãčiusi Krš. Anas da gyvenimo nematęs Užp. Daug matęs ant svieto B. Senas – visa mãtęs: ir gera, ir bloga Msn. Mes durniai, kai nieko nemãtę, tai kur stumia, tę virstam Erž. Jūs tai matýsite svieto balto ir visokio Zp. Lig Visų šventų šalnos nematėm (nebuvo šalnos) Ėr. Rasų tiek nematýsit (neteks tiek daug rasa bristi, sušlapti) Ūd. Arkliai ten daug darbo matė, o grūdų visai negavo, tai dabar sukūdę Skr. | Nemačiau tokio durniaus, kap jis (su tokiu dar nebuvau susidūręs) Drs. Didis žudymas, nematytini daiktai brš. | prk.: Vilnius ar karą mãtęs? Gs. O, rūta, rūtelė, ko tu taip pavytai? Dar tu nematei nė šalnelės, nė šiaurės vėjelių JD1548. Šita kepurė jau visko mãčius (sudėvėta, suvalkiota) Alk. Daug matė, patyrė istorijos būvyje toji žemė ir iš jos užgimęs darbo žmogus P.Cvir. ║ sužinoti, įsitikinti: Matysiam, kai parvažiuos, kaip seksias Vkš. Matýsam matýsam, jei gyvi būsam Vgr. Ir tas, matysit, išeis šuniui šėko piauti Pn. Matýsi, kai gausi į kailį – čia tau ne kumelių̃ juokai! Jrb. Matysi, išdulkinsu tau bezdalus! Šv. 8. tr. prk. gauti, turėti: Vaikai per tris dienas duonos plutelės nemato rš. Kaži, bernas ar mãto sviestą? Pc. Pieno niekas nemãtė Ėr. Mėsos niekad nemãtėm – tik zupė i zupė Gs. Arkliai kap užsidaro [į tvartą žiemoti], šiaudą mažai mãto Klvr. Vis šiaudai ir šiaudai, geresnio pašaro per visą žiemą nemãtė Srv. Mūsų arkliai dobilo nemãto – bet gražūs Jnšk. Seniai mėšlo mãtė to žemė Ėr. Tas šienas lietaus nemãtė Pc. Jis nė kokio mokslo nemãtęs – iš savęs viską išmoko Jnšk. ^ Matysi kaip iš velnio išganymą (niekad negausi) Ds. Matysi tu iš jo kaip pernykštį sniegą Ds. 9. intr. (su neiginiu) netekti: Velyčio dukrelės nematyti, nekaip šėmus jautelius prapuldyti (d.) rš. Veliait tavę, sūneli, nematyt, nei ką palši jauteliai patrotyt TŽII263. Oi mergytės, ką darysme, ka berniukų nematýsme! (d.) Šln. 10. refl. sueiti, susitikti: Matėsi Laurynas su juo jau seniai, susirašinėti nesusirašinėjo J.Bil. Su puikiais žmonėm tankiai mačiausi Vlkv. Sveika drūta, kap seniai mãtėmės! Klvr. Tas geras, su kuo retai mataisi Klvr. Seniai nesimatėme B. Mes buvom mãtęsis Slm. Jau sudievu, mylimas, jau daugiau nebematysvos KlvD61. Apsirėdysiu, apsitaisysiu, rasi nesimatysme StnD26. Rytoj jie ir su kitais matysiąsi J.Jabl. Ar jos matančiosi, ar jos susižinančios? J.Jabl. | prk.: Su baliais, su šnapsu nesimatau (neinu į balius, negeriu) Ilg. ^ Dvi seseri par kalnelį niekūmet nemãtos (akys) Pln. 11. tr. žiūrėti į ką: Jis tą vargą negal matýti KI55. Negaliu matyti vaiko mirštant Skv1Moz21,16. Savo plaukus visokiu būdu išpuišina, kad kitą žygį bjauru yra matyti Ns1850,2. ^ Tu būk ir supūk, o aš einu svietą matyt (nukirsti rugiai) VoL450(Klvr). 12. modal. vartojama tik bendraties forma ir prieveiksmis turbūt: Bet tie skatikai mažai, matyt, tai moteriškei rūpėjo J.Bil. Matýti, ano nebuvo numie Slnt. Matyt, jis neateis Smn. Mažai sylos, matýti, tetura – ledva ištrauka viedrą iš šulinės Kv. Ale žmonėse lietaus, matyti, dobrai yra Jnšk. | refl.: Daina ši, matyts, ne prastų žmonių yra išmislyta JV295(išnaša). ×mãtomai (sl.) adv.: Ėjo jis paskui mergaitę beveik iš pat namų, bet atsargiai, atstu – matomai, nenorėjo būti pastebėtas LzP. Matomai, toks yra mano likimas BsPII75. matýk modal. vartojama tik liepiamosios nuosakos 2 asmens forma [i]mat: Štai, matýk, visos uodegos vos galas dar liko K.Donel. Jo, matýk, nepamokysi Sb. Garbės, matykit, užsinorėjo! rš. | refl.: Matykis, Bindokutis atsliūkina Brt. 13. vartojama esamojo laiko 2 asmens forma mat, štai: Iš to, matai, ašaros ir atsidusimas, iš to šventos pajautos, iš to giesmės imas A.Baran. Matai, kas pasidarė! Als. Na, matai, tai tau ir turi – sakei, kad už tai nieko nebus Vrb. ◊ akìm bemãtant tuojau, netrukus, labai greit: Ilgai neužtruksiu, akìm bemãtant sugrįšiu Jnš. Akim bematant pranyko KrvP(Jnš). akysè matýtis vaidintis, rodytis: Jam akỹs mãtos Ut. kaip mataĩ (mãtant, bemãtai, bemãtant) tuojau, labai greitai, bežiūrint: Kaip mataĩ sniego ir nebebus Jnšk. Kap mataĩ jis savo atsigriebs Lš. Ką anam pasakei, ans kaip matái ir padirba Vvr. Kai paleido savo arklį, kaip matai pusę kalno dajojo MPs. Kaip mãtant tas šuo prapuola Pš. Kaip bematai tave užkaposim (sako vištos varlei) rš. Jis tau kaip bematai išaiškins, kad tu negali patekti dangun V.Krėv. Jam ir tas turtas kaip bematant išnyko BsPIV8. Diena tokia karšta, jog dabar, kad mažas vėjelis papūstų, kaip bematant šienas padžiūtų V.Krėv. ar nemateĩ toks pertaras: Tie ponai, ar nematei, dabar tą peilį ir tą lazdą derėt BsPI61. Tik strakt tas barzylius … ant sprando, ir dabar, ar nematei, jį kumsčiuot! BsPI99. ãšaromis nematýti tãko labai verkti: Matutė ašaromis tako nemato Žem. balà (biẽsas, Diẽvas, dievaĩ, gãlas, kótas, smalà, šùnys, griaũsmas, velniaĩ…) nemãto (nemãtai, nemãtė, nemãtę)! tiek to, tesižino: Balà nemãtė, dovanoju aš jam Slk. Balà nemãtę, nebepirksiu to cukraus Slm. Biesas nemato! Grž. Nebeieškosiu daugiau arklio, Diẽvas jo nemãtai, ir pėsčias pareisiu Ds. Dievaĩ jo nemãto! Ėr. Svetimo dievai nematė (nereikia svetimo daikto) LTR(Kvt). Dievai jo nematę! J.Jabl. Eik, imk – gãlas tave nemãtė! Dkš. Kotas jo nematę! Ds. Vyras nešvarus – tai smalà nemãtė! Nu jau moteris nešvari… Ob. Šunys jo nematę! J.Jabl. Graũsmas jo nemãtai! Ds. Velniaĩ jo nemato (nematę)! Grž. Velniaĩ tave nemãtai! Ds. Velniai nematė tą generolą! Žem. Diẽve nematýk! kalbant apie ką negera: Čia žmonės tokie bjaurūs, kad Dieve nematyk! rš. ×dúosis matýti paaiškės, pasirodys: Kaip čia bus, duosis matyt! Ut. Duosis matyti, kas darysis Pc. gerõs (šviesiõs) dienõs nematýti visą laiką vargingai gyventi: Pinigus sukištum kaip į vandenį, o pati geros dienos nematytum, vargtum, kaip muselė po išrūgas Žem. Jis visą amžių sunkiai dirbo, nemãtė gerõs dienõs Jnš. Prie svetimų augau, tai jau šviesiõs dienõs nemačiaũ Skdt. kaĩp manè gývą mataĩ sakoma užtikrinant ką: Kaip mane gyvą matai, aš nė žodžio niekam nepasakiau Jnšk. Nebegersiu, kaip mane gyvą matai, daugiau nebegersiu J.Avyž. kiauraĩ matýti gerai žinoti kieno tikslus, užsimojimus, ketinimus: Aš tavi kiaurai matáu – gali nesiginti Als. kàs mãtė (mãtęs, mãtos); kàs tai mãtė kaip galima, kaip gali tai būti!: Kas matė teip daryti! Slnt. Kas matė klausytie! Žinai – vyriškis Sz. Kas matęs, kad toks arkliukas šitokį vežimą pavežtų! rš. Kas matos! Tokia sopė, kaipgi nerėks ne savo balsu An. Kas matos! Tokį kelią suvaikščiojus, kur nesopės kojos An. Kas tai matė, kad ponas mužikui ranką bučiuotų! Ėr. Kas tai mãtė kapstytis po žemes! Rs. kur̃ tù mãtęs Rm, Mžš negirdėtas daiktas, neįtikima: Kur tu mãtęs, kad aš jai užsileisčia! Vb. mãtė (matỹs) kõ nemãtęs sunkiai gyveno (gyvens), vargą vargo (vargs): Jis tę mãtė ko nemãtęs, tai parvažiavo kai šilkinis Jrb. Kai nebus kam duonos duot, tai da matỹs ko nemãtęs Jrb. šil̃ta (šil̃to) ir šálta (šálto) [ir júodo ir bálto] matýti patirti ir gera, ir bloga: Šitas žmogus šilta ir šalta matęs Kp. Mačiau ir šilto ir šalto J.Jabl. Viso matė: ir šilto ir šalto, ir juodo ir balto PPr441. gerų̃ dienų̃ matýti laimingai gyventi, patirti laimės: Nedaug ma teko gerų̃ dienų̃ matýti: nekaip gyvenau Rd. toliaũ sàvo nósies nematýti 1. nieko nežinoti, mažai kur buvus: Ką tu žinai, toliau savo nosies nieko nematęs Skdt. 2. būti savanaudžiu: Tu toliau savo nosies nematai! Alv. \ matyti; apmatyti; atmatyti; damatyti; įmatyti; išmatyti; numatyti; pamatyti; permatyti; pramatyti; primatyti; sumatyti; užmatyti
matyti junginiai
- kiaurai matyti, malonu matyti/susipažinti, matyti ką pro rožinius akinius, žiūrėti į/matyti ką pro rožinius akinius