Kas yra mergaitė? mergáitė sf. (1) Arm, Mrs, Zt, Rs, mergaĩtė (2) OG239, Sn, Gs, Nm 1. moteriškos lyties vaikas (skiriant nuo berniuko): Iš mažos mergaĩtės bus merga, o iš mergos kas? Plv. Mergaitùkė tokia ima sakyt eilutę ar dainą Klvr. Mano mergaitẽlė jau pripenėta Brsl. 2. subrendusi netekėjusi moteris, mergina: Daug mergaičių pakrančiais Dubysos kaip lelijų, baltų ir aukštų Mair. Ji – jaunutė, nekalta mergaitė ir tokia maloni, kaip rūtų daržely žydinti balta lelija J.Bil. Neišneškit, mer̃gaitės, mestuvų! Lp. Mergaĩtės, palaukit ir manęs! Kp. Mergáitė kap uogaitė, tik reikia gero vyro Nmn. Su mergaĩtėm išlėkė grybaut Prn. Mėnulis sėjo, saulė ravėjo, ir mergaitėlė stale sėdėjo Kos250. Mergaitẽlės mano meilios, senų niekas nemyli Aps. Eima až jaunikio su mūsais bernukais kap prasta mergaitáitė Lz. Nešiojo jį ant rankų mergaitė Marija Mž73. Imk man šitą mergaitę ing moterį BB1Moz34,4. ^ Negirk dienos iš ryto, o mergaitės prieš ištekant TŽIII375. 3. psn. jauna samdinė, tarnaitė, pusmergė: Šiemet papuolė gera mergaitė pasisamdyt Ds. Gavo gerą mergáitę prie vaikų pabūt Ėr.
mergaitė junginiai
- patraukli mergaitė