Kas yra mergina? merginà sf. (2) Skr, Kp, (4) K, J, Rod 1. jauna netekėjusi moteris, suaugusi mergaitė: Apsikaišiusios merginos dar nešė su savimi glėbius darželio gėlių P.Cvir. Prisirinko pilnas kiemas vaikinų ir mergìnų Rm. Kap aš merginà buvau, dainavau Plm. Mano mergináitė nuejo karvių laidyt Nč. Sėdi sau merginiùkė užpečky, ir tiek Alk. Na, merginùtės, padainuokit! Gs. 2. maža mergaitė, mergytė: Ar bernėkas, ar merginà? (klausia laikančią mažą vaiką) Pls. Pagimdė dvynukus – mergìną ir sūnų Rod. Ta mažiukutė mergináitė jau jo Pls. 3. Kp psn. samdinė merga: Pasisamdė merginą iki Kalėdų PnmR.
mergina junginiai
- žurnalo viršelio mergina