Kas yra mirtis? mirtìs sf. (4) [K], Grv; N gyvybės nutrūkimas: Mirtis atėjo tiems, kur mirtį sėjo S.Nėr. Kam lengva mirtìs, o kitas sunkiai miršta Šd. Ūma mirčià mirė Gs. Ir aplenks mane mirtis, ir kulka nelies S.Nėr. Tas užmokestis tetai pikčiau kaip mirtis Žem. Po tėvo mirties namai atrodė tušti P.Cvir. Jau galą gyvata mūsų turi prieg mirti DP230. Jos sūnui smertį davei (mirtį davei) BB1Kar17,20. Ižduomi ant mirties SD282. Juos pasmerkė mirtin J.Jabl. ^ Bėga kaip nuo mirtiẽs Jnš. Nuo mirtẽlės nė[ra] žolelės Rm. Visą amžių negyvensi, nuo mirtiẽs neišsipirksi Jnš. Strielbą turi, kartu ir mirtį nešies Ėr. Mirtis dantų neskaito PPr210. Nuo mirties po puodu nepasivoši LTR. Mirtis nu nosės per sprindį Trk. Mislis už marių, o mirtis už pečių Švnč. Mirtis ateina nešaukiama LTR. Po mirties ieško ligos LTR(Nj). Mirtìs kap vagis: nežinai, kur sutiksi Ad. Mirtìs šūkaudama nevaikščioja Mrc. Ar man mirtis, ar tau gera pirtis KrvP(Mrc). Persiskyrė tep, kad tik po mirčiai sueis Švnč. ║ prk. žuvimas, pražūtis, žlugimas: Kolektyvizacijos pasisekimai – tai mirtis buožijai kaip klasei (sov.) rš. ◊ mirtiẽs kìlpa; rš figūrinis lėktuvo skridimas kreiva uždara linija vertikalioje plokštumoje. mirtiẽs miegù miegóti; Žem būti mirusiam. mirtiẽs tãškas TechŽ111 tech. mechanizmo būklė, kai visos veikiančios dalys yra pusiausvyroje, neveikia. mirtim̃ vadúotis būti arti mirties: Dabar visai serga, mirtim vaduojas Všn. su mirtimì kovóti DŽ sunkiai sirgti. mir̃čiai žiūrė́ti į akìs (akysna) išgyventi mirties pavojų: Jiems malonus yra pats pavojus žiūrėti mirčiai akysna Blv.
mirtis junginiai
- juodoji mirtis, kankinio kančios/mirtis, staigi kûdikio mirtis miegant, staigi kūdikio mirtis miegant
- Juodoji mirtis, Marijos mirtis