mylėti reikšmė

Kas yra mylėti? mylė́ti, mýli (mỹli, mýlia), -ė́jo, 1. tr. SD151, R, K jausti kam prisirišimą, atsidavimą, palankumą; jausti traukimą, linkimą į priešingos lyties asmenį: Jauni ir gražūs, abu mylėjo vienas antrą ir, susiėmę už rankų, ramiai ir drąsiai ėjo gyvenimo keliu J.Bil. Kuris myli motiną, tas kurią dieną mylės ir pačią Žem. Jis čia visų mylimiausias žmogus; jis čia ir už tave mylimesnis J.Jabl. Bijomui ir mýlimui turėk arielkos, t. y. kurį bijai ir mýli J. Ne penkiems šešiems manę augino, vienam tėvo sūneliui, mýlimujum berneliui JD1504. Jei geras esi, mylimas esi BB1Moz4,7. Vyrai, mylėkiat moteris jūsų Mž33. Myliegu V. Dievą tavo? DP344. Petre, mylygu mane? DP414. Kartais ir mylintiemus save bei gana dirbantiemus nesisek jų darbai BPII510. | Turiu arklį mylimą Rm. Bitės juk jaučia, kad aš myliu jas V.Krėv. ^ Myly (mylėk) kap dūšią, krėsk kap grūšią Ml. Myli kaip karvelis pačią LTR(Jnš). Myli kaip katė pelę (iron.) Krp. Nėkas dar nematė, kad šuo mylėtų katę S.Dauk. Mylėk, kaip akį kaktoj turėk LTR(Jnš). Kurs myli, tas tyli LTR(Nj). Lūpos tyli – širdis mýli Trgn. Norėdamas būti mylėtu, pats pirmu mylėk VP35. Gerai mylėti, bet geriau mylimam būti KrvP(Jnš). Ateik belaukiamas, išeik bemylimas B. Taip tavi mylėsiu, kad ir, vilkuo nešant, pakylėsu, meškai pešant – patūrėsu (iron.) Vvr. Aš tave mylėsiu: kai neš vilkas par tvorą – pakylėsiu LTR(Šmn). Darbas durnių myli Dsn. mylė́tinai adv. OsG114, I: Ateik pas marčią savo, ją globok mylėtinai brš. | refl.: Dabar juodu mylisi ir labai gražiai gyvena J.Jabl. Tėvai juos (vaikus) mylėjo visus vienodai, ir jie mylėjosi tarpu savęs vienodai I.Simon. Žinai, mylias, mylias i pasimeta, o visai nemyliančią parsiveda Pn. Kurie iš pirmo didžiai mylėjos BPII510. Eikš, mylė́kivos taip, kaipo mylė́davos broliai! K.Donel. ^ Mylisi kaip du karveliai Vel. Mylias kai alyva su ugnia LTR(Vdk). Besimylėdami nosį nukanda B. 2. tr. vertinti, branginti: Žygiais, o ne žodžiais mes tėvynę mylime S.Nėr. Senų miškai mylė́ta, tūlon giesmėn dėta A.Baran. Myliu laisvę ir darbą pasauly E.Miež. Tai todėl, dėl to be vainikėlio, kad nemylė́jau žalių rūtelių JV932. Myliu tavo balsą, tavo žingsnius, tavo rankas J.Gruš. Mylėt tiesą – geros širdies ženklas SPII118. Didžiaus myli jupą ir čebatus savus, o neg gyvatą savą DP584. ║ gerai užlaikyti, rūpestingai prižiūrėti: Gyvulį reikia mylė́t Ut. 3. tr. vaišinti: Suprašėme visus į vestuves, pradėjome vaišinti, mylėti Žem. Grapas mylė́davo arbata Brž. Labai mylėjo, ir medaus davė Pnd. Kad mylėjo, tai mylėjo, ir šustinio davė Kp. Nei arielkos, nei alaus svečiams nenor duoti, o svečiukai nemylėti nenor išvažiuoti LTR(Kp). Tai gardu gerti, kad mýli, gražu pareiti, kad lydi JD1024. | refl.: Šuva ir vilkas susisėdo už stalo ir pradėjo mylėtis LTI41(Bs). Besimylėdami ir visai nusimylėjo Pnd. ×4. (sl.) tr., intr. mėgti: Gyvuliai ir mỹli šilimą Vrn. Mano sūnus dideliai daines mylė́jo Lc. Taip ana (mergytė) mylia tą kepurę – apsimovusi ir apsimovusi Grg. Aš jau rūgštaus tai nemýliu nieko Pš. Kokius jūs vaisius mỹlit? Vlkv. Musios mỹli medų Azr. Vienas pieną myli, kitas mėsą Ad. Jis girtų labai nemylia Vvs. Boba labai mylėjo valgyt lašinius Vvs. Kas, gyvas būdamas, mylėjo lazdą nešiotis, to ir vėlė ją nešiojas BsVXX. Aš tai myliù sūrį prisūdyt Mrp. Sūnus mylė́jo gardžiai suvalgyt Str. Aš myliu lietuviškai dudent Šlčn. Oi, aš mylėdavau grybaut Kt. Myliù su žmogum paklegėt Drsk. Jis myli pajuokaut, pašnekėt Kš. Žuves visada myli eit prieš vandenį Aps. Aš myliù vaikščiot po laukus Vrn. Petras labai išgert mylėjo, pabaliuit Tvr. ║ prk. turėti ką tinkama augimo sąlyga (apie augalus): Lepeškos ne kiekvieną mišką myli (ne visur dygsta) Mrc. Bulvės myli šviežion žemėn: arba sėklą, sako, keisk, arba žemę Čb. Rugys nemylia balėj augt Ppr. 5. tr. saugoti, gelbėti (nuo blogybės, nemalonumo) (prašant Dievą linkėjimuose, pageidavimuose): Tegul Tamstą Viešpats Dievas nuo viso blogo myli LTI425(A.Baran). Rasi, Dievas mylės: rasi, kaip nusuks į šalį tą kryželių Plt. Kad Dievas mylėt mus visus nuog tokio gyvenimo, kaip ana nutekėjus būna Vrnv. ◊ Diẽve (Diẽ, Diẽv) mylė́k (mýlėk, mylỹ) 1. sakoma nusistebint: Mylėk Dieve, kaip lyja! Pn. Diẽve mylė́k, kiek drapanų prisisiuvo, kada gi jas visas ir sunešios! Sim. Čia jai tai mylėk Dieve, rakštis LTR(Ds). Myl' Dieve! Jž. Diẽve tu mylỹ, koks bjaurus! Mlt. Mylė́k Diẽve, koks šaltis! Ds. Dieve myliąs! Ds. 2. sakoma tvirtinant: Diẽvai mylė́k, nuo šio karto jau daugiau nebarsiu JV951. Diẽv mylỹ, šiandien jau daugiau nebelis Ds. 3. sakoma nerimaujant, būgštaujant dėl ko: Tik, Diẽve mýlėk, saugok pinigus! KzR. Die myly, bus lietaus, tai mūs šienas čystai supus Arm. Dieve mylėk nuo svečio! Pšl. Da, Diev myly, gali ažsidegt Skp. Kad pasisuktų, Diẽve mýlėk, žandarai, būtų visiems strioko Šk. ne Diẽve mylė́k; ne Diẽ mylỹ neduok Dieve (sakoma būgštaujant, kad kas bloga neatsitiktų): Ne Diẽve mylė́k, jis tę nueitų, būt po jam! Alk. Ne Diẽ mylỹ, paregėtų tave šitai darant tėvulis, tai užmuštų! dz. Põne mylė́k (mýlėk) sakoma ko nors bijantis: Põne mýlėk nuo tokio žmogaus, nuo tokios nelaimės Šts. tegul̃ Diẽvas mýli 1. sakoma nusistebint: Kokių aš riebių avinų mačiau šiandien ir kokią daugybę, tai tegul Dievas myli! V.Piet. 2. sakoma nerimaujant dėl ko: Kad neema miegas, tegul Dievas myli! Km. \ mylėti; apsimylėti; atmylėti; įmylėti; išmylėti; numylėti; pamylėti; permylėti; piemylėti; primylėti; sumylėti; užmylėti

mylėti sinonimai