niekas reikšmė

Kas yra niekas? 1 niẽkas pron. det. (2, 4); SD194, R joks žmogus ar daiktas, nė vienas: Jau niekas tavęs taip giliai nemylės, kaip tavo nuliūdęs poeta! Mair. Niekas jai neberūpėjo, niekuo nebetikėjo J.Bil. Mano šuva niẽko (ant nieko) neloja Ss. Nors gaisras toli, jo visiškai nematyti, tiktai dangus paraudęs, bet miegoti niekas nebegalvoja I.Simon. Niẽkas negirdėjo, kad mes bartųs Žml. Daryt alų nedarė niẽkas Dv. Visus daktarus apklausinėjo, ir niekas niekur negalėjo jo išgydyt Rod. Neturiu su nieku piktumų rš. Mudu skirti nieks galės KlvD40. Mes niekas to nežinom J.Jabl. Tada niekas tavo žemės nepanorės, kaip tu užkopsi tris kartus per metus BB2Moz34,24. Šitų prekių niẽkas neklausia BŽ163. Be nieko pagalbos padaryk, kad taip gudrus Jnšk. Niẽkas niẽko už dyką neduoda Dkš. Nieks nieko nežinojo Lp. Niekas negali dviem ponam tarnaut Ch1Mt6,24. Per tą sukrumą [gijų] niẽkas nesidaro, ir gana Grž. Nesitiks tau iš sielvarto niekas, nei vėl plėga namuosna ateis PK54. Iš to niẽkas neišeina BŽ295. Neturiu niẽko, nebijau niẽko – turiu bernelį užtart žodelį Dkš. Jis tau niẽko neduoda, tik vieną duoną Klvr. Niekur niekẽlio nebuvo [valgyti] (per karą) Ml. Šuniokas šiandie tebėra nieko neduotas J.Jabl. Šalta, šalta, niẽko nėra, ir neauga niẽko Zt. Nieko nedarysi, lietaus neišvarysi Ds. Monika nieko daugiau neatsakė P.Cvir. Sūnui nieko negailės, duos jam visko, kiek galės rš. Jan (maišelin) dėtie niẽkas nebemožna Ds. Mano karvelis tau nieko nedaro JD449. Nieko gražu turguj nemačiau Kp. Iš to nieks nebus KBI13. Lupsme (mušime) Stasiuką, niẽkas nebus (nebėra ką daryti) Mžš. Anys su raugu nieko neturi kepti BB3Moz6,17. Nėra nieko tikro, nieko tobula MP165. Nieko man nepadės, jei meilės neturėčia SPI120. Jūs, svotuliai, nieko, jūs neturit nieko LTR(Lp). Nedaryk nieko bloga niekam J. Jis nieko kita nenori, tik trobelėn įeiti ir pažiūrėti, kas tenai dedasi J.Bil. Bylot nėr nieko kito DP208. Iš miego nieko gero nėra ko laukti Grž. Matyt, nieko doro iš jo nebus: koks gimė, toks ir mirs J.Balč. Kam ji gal pasiskųst – niẽkam o niẽkam Jrb. Juk ji niekam nereikalinga J.Bil. Nesakyk, merga, niekam, kad bijūnėlis pražydo JD512. Tų niẽkam nederančių daiktų neliaujatės DP230. Aš nerėžiau plonųjų drobelių, nedalinau niekamui dalelės JD288. Tas tėvas niẽkuo nesirūpina Šk. Jis niekuõ apie tai neprasitarė Vlk. Nesusirgau niẽkuoj Rud. Niekuo negaliu tamstai padėti J.Bil. Kiekvieną kartą jis grįždavo labai nusiminęs ir su nieku nekalbėdavo rš. Liepia, ... idant niekų nerūpintųs DP103. Sugrįšime jūsump, niekù netrukdami DP619. Pragyvensme niekù (nedirbdami, vien iš pinigų) Slk. Davė man vienus miltus, niẽkuom neužpiltus Vrn. Aš sau viena išmiegojau, ne su niekuom nedūmojau JV369. Dauges niekų̃ kalbų nebuvo Dv. Kada grįžom – jau viskas niekas (veltui) Vlkv. ^ Sauso niekas neklauso Vel. Tankiai šaukiančio niekas neklauso M. Niẽkas negimsta mokėdamas Mlt. Gerti – visi, mokėti – niekas KrvP(Mrk). Be nieko nebus nieko Ds. Be mano vieko vis nebus nieko Prng. Niekam netikėk – niekas neapgaus PPr126. Visi joja, niekas ėst neduoda (slenkstis) Ds. Stovi kampe senis, ir niekas sėstis neprašo (krosnis) Lš. Be ko niekas negali būti? (be vardo) Lš. ◊ iš be niẽko be priežasties: Jau buvo kokia, iš be nieko būt nekliudę Ktk. Ažusirgau iš be nieko Ktk. kaip niẽkas be abejonės, tikrai: Gausi sėdėt kap niẽkas Lp. Šeši maišai bulbų bus kap niẽkas Lp. nei (nė) niẽko (niẽk) vartojama pabrėžiant sakinio neigimą: Nei jis tau sakė, nei niẽko Vb. Jau tamsu, nebesimato to vieškelio, nei be niẽko Ob. Nei be butelioko jau jam (vaikui), nei be niẽko reikia Ob. Nei tu išmanai, nei niek Ds. Nei tu jo klausyk, nei niek Ktk. Neatsiunčia nė lakšto, nė niẽko Dv. Neturėjom nei arklio, nei karvės, nei niẽko Vlkv. Nė jis geria, nė niẽko Mrj. niẽkas dárbo ne tavo reikalas, tavęs neliečia: Apie Krauzę nesirūpink, – piktai pastebi Vilius, – čia tau niekas darbo I.Simon. niẽko dárbo jokio reikalo: Neturėk tu nieko darbo su tuo teisuoju VlnE203. Taipo nieką darbą nebenorėjo turėti su tuom Ns1838,3. niekù dė́jęsis K; N lyg nieko nepadaręs, lyg niekur nieko, apsimetęs: Ans nieku dėjęs[is] padarė iškadą J. Ana niekù dė́jusys atejo J. Į stubą įėjęs, sėdos kai pirm to niekù dė́jęs[is] prie vakarienės Jrk11. niekù (niekuõ) dė́tas (nedė́tas) nieko bendra neturintis, nekaltas: Jo laukė tarpdury kaip nieku dėtas T.Tilv. Ir kaip nieku dėtas pasuko cementinių plytelių taku į šalines duris sp. Taigi aš čia niekuo dėtas rš. Jis niekuo nedėtas (nenusidėjęs), nekaltas J.Jabl. niekù (niekuõ) gývu; niekù (niekuõ) būdù niekaip: Manęs niekù gývu neprikalbės ten gyventi Grž. To jis nieku gyvu nedarysiąs J.Jabl. Nieku būdu negal padaryti JI245. Liepsna šventoji, tu neužgesk nieku būdu! RD192. Aš negaliu nieku būdu su juomi apsieitis MŽ. Jis tai niekù būdù netur žinoti K. Anys jo nieku būdu nenori nuog savęs paleisti BPII27. Vienok nieku būdu nebuvo pakrutintas DP22. Nieku būdu nepriėmė SPI34–35. Niekuo būdu nežūsiu KN272. niẽkuo (niekù) metù niekuomet: Jau niekuo metu vėlei krūvon nesusieis Pron. Visu metu tenai buvo ir nieku metu nepaliovė tenai būti brš. niẽkas nėrà labai lengva: Jam niekas nėra išgerti ąsotį alaus Jnš. Jiems niekas nėra neateiti į darbą Jnš. niẽko nėrà 1. nesunkus: Lauko darbas nieko nėr Ėr. 2. labai menkas: Įkiš buroką, ir tas niẽko nėrà Ėr. 3. prastai: Į miestą n'įleidžia įvažiuot, i niẽkas nė̃r Pgg. Kaip ankštas apsiavimas, tai nė̃r niẽko Vrn. niẽkas niekiáusia visai niekas: Kur nori, ir važiuok: niekas niekiausia ir pusės žodžio tau nesakys Vj. Nedingo niekas niekiausia Ign. niẽko niekiáusia (niekiáusio) visiškai nieko, nė menko daiktelio: Da nuo ryto nieko niekiausia burnoj neturėjau Trgn. Ana niẽko niekiáusia neveikia Ut. Aš niẽko niekiáusia nežinau Ds. Kai šikšnosparnis, skruzdėlių marinamas, cyps, kad nepagirstum niẽko niekiáusio cyptelėjimo Švnč. niẽkai niẽko visiškai nieko: Aš niekai nieko nuo jūsų nepaslėpiau, kalbėdamas nieko nenutylėjau rš. niẽko niẽkicko Rod visiškai nieko, ničnieko. niẽko tókio pakenčiamai, neblogai: Dabar tai niẽko tókio Slk. niẽkam ver̃tas (never̃tas) blogas, netikęs: Jos nori pabrėžti, koks niekam vertas yra vokiečiu pasidaręs lietuvininkas I.Simon. Tas žmogus visai niekam nevertas KBI8.
2 niẽkas sm. (2, 4) 1. R81 mažai naudingas, mažai reikalingas, prastas, menkos vertės daiktas: Čia ne niẽkas, čia labai geras daiktas NdŽ. Gaus kokį niekẽlį ir džiaugiasi Sb. Anas iš niekų tokį turtą susikrovė Ds. Kad jau, sako, čystai už niekus pinigai eina Grž. Jis čystus niekùs nusipirko K. Kur te kožnas niẽkas turės vardą! Nj. Niekai tai niekai, o iš tų niekų ir pilna gelda Kp. Nederingus krūmus, usnis, kurmių kupstus ir visokius tokius niekus išgaišintumbime K.Donel1. Iš niẽkų drabužį pataiso siuvėjas Vb. Gera gaspadinė iš nieko valgį padaro PPr35. 2. SD291 žr. 1 niekai 2: Jis dėl menko nieko ant jos supyko BsPI62. Gaila darbo tokiam niekui KrvP(Rt). Už nieką ... daro žmogaus darbus ir gyvatą Mž235. Daba[r] arkliai už niẽką (nevertinami) Jsv. Ar jau mano dovanėlę per nieką nudėjai? LTR(Lbv). Per gryną nieką būtų visas sodžius nuėjęs (sudegęs) Grž. | Knygos skaitymas vargina ligonio galvą, negu būtų parašyti niekeliai (lengvi, nereikšmingi dalykėliai), pasakėlės, dainuškėlės Blv. 3. Jrb prastas, niekingas žmogus, menkysta: Aš nebūsiu niẽkas Plm. Su tokiuo nieku kalba Ėr. Neik su tuo niekù, jis tave paklaidins Brt. Neprasidėk su tuo nieku Šn. Esmu niekas, nieko negaliu, nieko gero iš savęs neturiu A.Baran. Kas vakar niekas buvo čia, viskuo tas šiandien tapo V.Mont. 4. žr. 1 niekai 4: Išeina kieman – gryna kaip tyruose, nes visą ūkio padargą išpardavė už nieką V.Krėv. ◊ báltas niẽkas; TŽV520 vaistažolė, vartojama liaudies medicinoje (Nihilum album). be niẽko 1. be rezultatų: Prova išejo be nieko dz. 2. be jokio daikto, be turto, kaip stovi: Ir paliko diedą su boba be nieko Lp. O ji šit liko viena be pinigų, be nieko, su dvejetu vaikų ant pečių J.Bil. Ieškotojai grįžo be nieko (nieko nepešę) rš. 3. grynas, be priemaišų: Jis valgo sviestą be nieko (niekuo neužsikąsdamas) BŽ99. 4. nieko nepasiėmęs, nieko neturėdamas: Tie trys keliavo toli be niẽko BM113. dỹkas (víenas) niẽkas; brš niekam vertas daiktas: Pasogelė dỹkas niẽkas, ė mergelė visas viekas (d.) Dglš. į niẽką pavir̃sti dingti: Šalčių pramonės su ledais sugaišti pagavo, ir putodams sniegs visur į niẽką pavir̃to K.Donel. Jo pasididžiavimas į nieką pavirto Ns1858,3. kaĩp niẽką (niẽkas) labai lengvai; labai lengva: Bernas sulamdė piemenį kaip nieką Jnš. Aš jį kaip nieką raitau Grž. Tave da ir mano senasis tėvas kai nieką numeta BsV332. Ir surišo mano vyrą kaip nieką FM. Būtum pralošus kaip nieką Srv. Išlaikyčiau tris vištas kaip niekas Ėr. Jis turi pora tūkstančių dolerių – jam tai kap niekas [nupirkti dvarą] Lp. niekù dė́ti nekreipti dėmesio: Jis niekù dė́jo, kad ana durna, by tik graži Švnč. niekù (per niẽką, už niẽką) laikýti visai nevertinti, niekinti: Jis laiko lietuvį nieku B. Dievą viens niekù laikýdams juokiasi šelmis K.Donel. Neimu niekam menko krislelio, o mane skaudžia, laiko per nieką V.Kudir. Visus jo žodžius laikėme už nieką V.Kudir. Prieš tave laikysiu visas už nieką (d.) Nm. niekù nuléisti nekreipti dėmesio: Vyriškumas padėjo jam nieku nuleisti jį pasmerkusiųjų teisėjų žiaurumą J.Jabl. Galvą žalčio turi sutrinti, tada svietas būtų galėjęs tatai kaip ir melą kokį nieku nuleisti BPI80. O anys, nieku nuleidę, nuejo vienas ing kiemą savo, o kitas ant prekės savos DP350. niekù (už niẽką) turė́ti nevertinti, niekinti: Nieku tur Dievą Mž159. Peikiu, niekinu, ažu nieką turiu SD58. Už nieką ją turi JnšM. Kad tu mano jaunas dienas už nieką turėjai Čb. niekù (už niẽką) ver̃sti (paver̃sti; R) K nesiskaityti, niekinti: Jie mane nieku verčia J.Jabl. Per akis juos niekù ver̃čia DP209. Boba mane vis verčia už nieką Jz. Taip ji mane už niẽką ver̃čia, kad ir man gėda Skr. Kas jam tą galybę davė, idant ... visa nieku paverstų DP205. niẽko viẽtoje be prasmės, be naudos: Pinigus leidau knygoms pirkti, o tos nieko vietoje pragaišta Žem. per (už) niẽką veltui, be naudos, neturi reikšmės: Nėr langų – ir akys per nieką Pšl. Vilijai Kauno pakalnės per nieką: Nemuno ieško ir žiedus palieka Mair. Visi turtai už nieką brš. per (už) niẽką (niekù) eĩti (nueĩti) veltui dingti, žūti: Gražiausias mokslas per nieką eina, jei drauge su juo pavyzdys neina rš. Per niẽką nuė̃jo tiek procios Rm. Atiduok jiem žirgus, nes jei neatiduosi, nueis tavo karalystė už nieką LTR(Mrk). Bernužėli, pasakyk, ar jau mano dovanėlės nuėjo už nieką? JD755. O dabar matau, kad visai nieku gali nueiti, nieku viso mano gyvenimo darbas V.Krėv. per niẽką lìkti veltui dingti: Visi prašymai, visi maldavimai, visi prižadai per nieką liko Blv. su kiáuru niekù tuščiai, be pamato: Labai yra negražu su kiauru nieku pasigirtie Tat. su niekù (válgyti) su pasninku: Kadaise žmonės su niekù visą gavėnią válgė Alv. Šiandien valgau su nieku Mrc. Ateina gavėnia, daugiau reikės valgyti su nieku Rtn. už niẽkų niẽką be reikalo: Ar tu dūšios neturi, kad už niekų nieką taip gyvulius kapoji?! V.Krėv.
3 niẽkas adv. žr. nieko 1: Navet niẽkas boba, navet gera boba Šlčn.
4 niẽkas, -à adj. (4) prastas, netikęs: Ne per seniai skaičiau nieką knygelę V.Piet. Išpjauk tiktai visai niekus korius Rdž. Niekas kiemas be šunies PPr221. Kur bus niekà, mesk į šalį Alk. Palijus daug niekèsnis kelias Snt. Silpnutis ėjo ėjo takučiu, o takutis juo tolyn, juo niekèsnis buvo rš. Mažučiai niekesni už didučius rš. Šitas tabakas geras bus, o tas staiga džiovytas, gal ir niekèsnis Skr. Kaip pagirdžiau, da kūdesnis, kaip užsėdau, da niekesnis JV487. Jam tėvas sakęs, kad plikis ir rudis – tai niekiausi žmonės BsPIII7. Niekiausi niekai Š. Niekų niekiausias daiktas yra sėti miežiai po miežių rš. niekiáusia n.: Man niekiausia, kad ponas ponią bara rš. niekỹn adv.: Laumės duktė ėjo vis bjauryn ir niekỹn Š. Juo tolyn, tuo takutis ėjo niekỹn rš. Tolyn eina mums vis niekyn Mš.

niekas sinonimai