niekur reikšmė

Kas yra niekur? niẽkur adv. 1. SD193, R268, K, Dkš nė vienoje, nė jokioje vietoje, niekame: Šeivutė nukrito ant žemės, ir niekur neradau Vdžg. Ei, nėra niẽkur tokio sodužėlio, kaip tik mano tėvelio JD351. Pasislėpė, kad niekur nebuvo galima jo rasti P.Cvir. Nerandu niẽkur daikto Lz. Niẽkur aš jos (kojos) negydžiau Grv. Kur kareiviai? Kur žirgai?.. Niekur nieko... Aš tiktai vienų vienas B.Sruog. Darbo niekur nieko nėr N. Nėr niekur kitur DP319. ^ Niekur nerasi miltų kalnus B. 2. nė į jokią vietą: Nebegaliu nueit niẽkur Kp. Nevãrai jų niẽkur Brsl. Niekur toliau už savo miestelio neidami, gal būtų ir visą amžių taip ramiai vietoje išgyvenę J.Bil. Niẽkur labai nekeliauju, tik taip klaidžioju po žmones NdŽ. 3. su praep. M iš, nuo žymint kieno judėjimo atskaitos, atsiradimo, kilimo vietą: Iš niekur nesigirdžia, iš niekur nesimato atvažiuojant Slm. Iž niekur SD194. Nuog niekur kitur neišeit, tiektai nuog vidurijęjo nepakajaus DP239. 4. vartojamas be konkrečios reikšmės tvirtinant, teigiant ar pasakojant ką: Tuoj pasikabino lempą, užsidegė, niẽkur! Pc. Apsitaisė, niẽkur, pasikinkė arklį – važiuos Pc. Jis juokiasi, niekur Ėr. Arkliai būdavo gražūs, niẽkur Ėr. Gal piršliai važiuoja – su dzinguliais, niẽkur Slm. Matyt, kad gerai tau ėjo. Toks linksmas! niekur... O man širdis buvo labai nerami rš. ◊ be niẽkur niẽko 1. be priežasties, be pamato, šiaip sau: Be niẽkur niẽko žmonės nekalbės Jnš. Supyko iš be niẽkur niẽko Ktk. Sumušė žmones be niekur nieko Lp. Jei laimę rastum taip, be niekur nieko, jos nei suprast, nei vertint nemokėtum B.Sruog. 2. visai be nieko, be jokio daikto, tuščiomis: Bado metas paliko juos be niekur nieko V.Kudir. Mano draugai išmetė mane ant kranto ir paliko ten be niekur nieko vieną J.Balč. Palikęs be niẽkur niẽko, mislija, kur jam dabar dėtis BM124. | Nors jis galėjo be niekur nieko žengti į vidų, bet galvojo, kad bus patogiau pasibeldus J.Balč. lyg (kaĩp) niẽkur niẽko 1. lyg nieko nebuvę: Pažiūrėjau pro trobelės langelį – lyg niekur nieko: tamsu, tylu rš. Šiąnakt čia įvyko tiek daug baisių dalykų, o lakštingala čiulba sau kaip ir kitomis vasaros naktimis, lyg niekur nieko rš. Karaliūnaičia atsisėdo kaip niekur nieko – ir sveika, ir linksma LTR(Dkk). 2. kaip niekuo nedėtas, nekaltas: Ji kaip niẽkur niẽko atsigulė ir guli Alk. niẽkur niẽkas niekam netikęs: Nei lazda, nei niẽkur niẽkas (apie prastą pagalį) Ad. niẽkur niẽko 1. visiškai nieko (neįvyko, neatsitiko): Da niẽkur niẽko, o tai dabar raudok! Skp. 2. visiškai nekaltas, nieko bendra su kuo neturintis: Aš visai niẽkur niẽko, o ji ant manęs užsipuola Alk.