nurimti reikšmė

Kas yra nurimti? 1 nurìmti intr. DŽ; Q648, Sut, N, M 1. nustoti judėti, triukšmauti; nutilti, apsiraminti: Nutilsta, nurimsta SD377. Nurìmk gi, teip galvą skauda! Ps. Šunes paskalino, paskalino, o kada nusibodo skalinti, nurimo K.Bor. Vienok nuog kamanų ir žąslų tuoj nurimsta [arklys] PK58. Čia, kur plūdo kraujuos apkasai, jau nutilę, nurimę visai E.Miež. Ir girioj įsisiūbavę medžiai ilgai nenurimsta KrvP(KzR). | Tai jau tavo nagai nerimsta! Nukalsiu, tai nurim̃s J.Jabl(Ln). Nurimo kaip išmaudyta višta LTR(Brt). Nenurimsta kaip vilkas negiedojęs LTsV129(Šd). Nebenurìmsta savam kaily Vb. Nenurìmsta kaip rūron įdygtas Kp. 2. liautis, baigtis: Paskui audra nurimo, žvaigždės nusagstė dangų P.Cvir. Tylu ir ramu buvo nurimusiame vandens plote A.Vien. Pūga šėlo visą dieną, nė minutėlei nenurimdama sp. Žmonių kalbos nurimo Pt. Salėje iš lėto nurimo kalbos P.Cvir. nenurìmstamai adv.: Vaikas nenurimstamai verkia LTR(Tvr). ║ prk. nustoti gyvuoti, egzistuoti: Jis kitą dar šovinį davė, ir nurìmo Dbč. Nurìmo, žuvo ta kalba Rod. ║ nuskaidrėti, nusistoti: Čia galės susitelkti ir nurimti kritulių vanduo rš. 3. nustoti skaudėti, diegti: Nurìmo dantis, ir akys atšvito Rdn. Diegulys nurimo, bet ausyse ėmė spengti rš. 4. DŽ nustoti jaudintis, išgyventi: Jis negal niekur nurimti iš rūpesčio J. Trainienė da lig šiol nenurìmsta – kad man rėžė žodį! Slm. Apmaudu nenurimdamas, ėmė iš tiesų ant pačios barties Žem. Audžiau nurimęs aukso svajones aušros spinduliais Mair. Palauk, sako, kol vaikai nurims ir pripras, kad jiem jau motinos nebėra V.Krėv. Bagočiaus pati, nesulaukdama savo vyro, nenurimo namieje: bėga ir šen, ir ten BsPIII14. Nenurimstanti ieško dvasia to, kas dora, gražu ir kilnu Mair. Teikis mumus duot, idant būtumbim visi tikromisiomis avelėmis tavomis … kantriomis, nurìmstančiomis DP249. \ rimti; aprimti; įsirimti; nurimti; parimti; surimti; užrimti

nurimti sinonimai