Kas yra opybė? opýbė sf. (1) Slnt, Nt, Krš opumas, jautrumas skausmui: Opýbė begalinė: kas brikšt – šauka, kroka Rdn. Begalinė to vaiko opýbė: kol ištraukė jam dantaitį, prišaukė pilnus laukus Grg. Dieve mano, menko daikto opýbė! Pl.
opybė rašyba:obėobė žiočių tipasobės įlankauab obė