Kas yra pabaisa? pabáisa sf. (1), pabaisà (3b) 1. kas sukelia pasibaisėjimą, baimę: Raitelių armija buvo baltagvardiečių legionų pabaisa rš. Tas plėšikas yra mūsų pabáisa Up. 2. šmėkla, baidyklė: Ežere neva pasirodžiusi pabáisa NdŽ. Iš tolo toji dvaro būstinė atrodė kaip kokia pabaisų ar paslapčių vieta A.Vien. Jūros pabáisa DŽ. Kad paukščiai rugių nelestų, stato pãbaisas Kp. Tie vyrai apsiželdinę vaikšto kaip pabáisos Mrj. ( Šalyj šypė, šalyj kliokė, šalyj kelio pabaisa (riešutas, uoga, gyvatė) Jrg. | scom.: Koks pabáisa išpaišytas! VšR.
pabaisa junginiai
- Lochneso pabaisa