Kas yra pabėgėlis? pabė́gėlis, -ė smob. (1) kas pabėgęs, bėglys, dezertyras: Kareivis, kuris pabėga iš fronto, laikomas pabėgėliu ir smarkiai baudžiamas rš. ║ kas, bėgdamas nuo karo, palieka savo kraštą: Į Lietuvą pradėjo grįžti karo pabėgėliai rš. Be pertrūkio paskui kits kitą pabė́gėliais važiavome Jnšk. Vietinė valdžia globojo pabėgėlius rš. Netur nei sėto, nei pjauto, nei krauto – nieko netur tie pabė́gėliai Šts.
pabėgėlis junginiai
- politinis pabėgėlis
- politinis pabėgėlis