Kas yra pabrėžti? pabrė́žti 1. intr., tr. brėžiant pabraukti: Su geležine pirštine kai pabrėž par nugarą, ir nuardė su visom gyslom VoL329. Pabrėžk ranką, ir ji sujus Vd. 2. tr. išskirti iš kitų ar iš aplinkos, paryškinti, akcentuoti: Jos nori pabrėžti, koks niekam vertas yra vokiečiu pasidaręs lietuvininkas I.Simon. Jos tamsūs plaukai dar ryškiau pabrėžė blyškų, tarsi pavargusį veidą rš. Pabrėžiamaisiais vadiname tokius įvardžiuotinius būdvardžius, kurie pabrėžia žymimojo daikto ypatybę rš. pabrė́žiamai adv.: Čia kiekvienas atskiras žodis sakomas pabrėžiamai rš. pabrėžtinaĩ adv.: Skaitytojams pabrėžtinai patariu iš šios vietos pavyzdžių įsidėmėti J.Jabl. 3. tr. parašyti: Pabrė́žė man kelis žodžius ir tariasi laišką parašęs Sr. Pabrė́žk man laišką Šln. | refl. tr.: Jis bėgščia rašysena pasibrėžė savo pavardę rš. ×4. intr. J pameluoti: Čia jau, ponali, pabrė́žei Als. Ans visumet tau pabrė́š, tiesos nepasakys Pln. \ brėžti; apibrėžti; atbrėžti; įbrėžti; išbrėžti; nubrėžti; pabrėžti; perbrėžti; prabrėžti; susibrėžti; užbrėžti
pabrėžti junginiai
- per daug pabrėžti, pernelyg pabrėžti, pernelyg pabrėžti/aukštinti