pakaišyti reikšmė

Kas yra pakaišyti? 2 pakaišýti iter. pakišti. 1. padurstyti, pakaišioti gilyn baigiančių degti pagalių galus: Pakaišyk pečių Šd. 2. refl. intr., tr. apsikaišyti, pasipuošti: Paukščiai dailiai pasikaišę Nm. Kambarį gėlėms pasikaišiau Skr. Per Sekmines reikia beržiukais pasikaišyti Skr. 3. pakelti ilgą drabužį ir užkišti jo kraštus už juosmens ar juostos, kad einant nekliūtų: Pakaišýk mano drabužius, kaip tu pasikaišeĩ, matai, šlapia yra J. Aukštai pakaišytais sijonais kazokės zujo po molą sp. | refl. intr., tr.: Pasikaišau SD261. Petronė murina, purvina, pasikaišiusi, atsiraičiusi bešviečianti (bešveičianti) virtuvės grindis Žem. Ji neprastai apsidariusi buvo – mėlynu kašmieriniu sijonu, kurį nenorėdama pasikaišyti sauja apgniaužusi užpakalyje laikė LzP. Eidama per rasas pasikaišyk sijoną, kad padurkai nesušlaptų Snt. Kad ji duoda, kad šoka, net pasikaĩšius andaroką Gs. Marginaitę pasikaišius JD823. Eidama kiaulių šert turi visada pasikaišyt Grl. Turiu pasikaišius lakstyti apie gyvulius Vv. Eina boba lig kelių pasikaĩšius Skr. Žingsniuoja sodietis po diržu pasikaišęs skvernus rš. | Kiškis rūksta miškan pasikaišęs (labai greitai) Blv. 4. parinkti (raštus audžiant): Senoviškos prijuostės daugiausia austos dvinytai, su pakaišyta viena kita gėlele rš. 5. padavinėti, padalyti: Berniokams pakaišiau po kiaušinioką Sdk. ◊ dantìs pakaišýti pasijuokti, pasišaipyti: Pakaišýk dabar dantìs (pasijuok, kad gudrus)! Ėr. Eina į bažnyčią dantų̃ pakaišýt Ėr. \ kaišyti; apkaišyti; atkaišyti; įkaišyti; iškaišyti; nukaišyti; pakaišyti; prikaišyti; sukaišyti; užkaišyti