pakartuvė reikšmė

Kas yra pakartuvė? pakártuvė sf. (1) 1. Ldk virvelė pririšti botagui prie botkočio: Pakártuve pakaria botagą ant botkočio Ln. Mušiau mušiau kuiną, kol nutrūko pakártuvė, ir nuskrido botagas nuo koto Žl. 2. Rud šatra skalbiniams kabinti: Vakar nakčia pavogė mano rūbus nuog pakártuvės Nč. ║ kabykla: Ant pakártuvės karo Kč. 3. scom. Skp, Lkm, Kt, Al, Vlk, Ml kas karstosi, visur laipioja, padauža, pajodžarga: Ot tai pakártuvė, jam tik po medžius karstytis! Kp. Toks pakártuvė, jam tik po tvoras karstytis! Sv. Tai pakártuvė, užlipo net ant stogo! Vrn. Toks pakártuvė sava smerčia nemirs Sml. Tavo mergiotė tokia pakártuvė, kad nėr kaip žmogui pasakyt! Rgv. Da tokio pakártuvės ir nemačiau Trgn. Eina [katė] par puodynėm kai pakártuvė Trgn. ◊ šunų̃ pakártuvė rš toks keiksmas.