pakulnis reikšmė

Kas yra pakulnis? 1 pãkulnis sm. (1) Sdb, Pb, pakulnỹs (3b) J, Lz, Btrm žr. 1 pakulinis: Pãkulnį iš pakulų audžia Dv. Verpiu pakulas, reiks suaust pãkulnio Švn. Pakulnỹs yra drūtas audeklas Srj. Iš pãkulnio maišus siūdavom Ps. Pãkulnio ben kiek išaudžiau Alks. Jų vaikezo marškiniai visada storiausio pãkulnio Rd. Piemeniui bus geros kelnės ir iš pãkulnio Žb. Dar nereikia pãkulnio marškinių nešioti, turiu čysto lino Ssk. Tokio plono pãkulnio kelnėm išaudžiau, o jam vis negerai Mlt. Kubilėlius rakysiu, pakulnėlius raižysiu (d.) Vrn. Nė šio, nė to – bet toks pakulnė̃lis Jnšk. ^ Gera merga drobes audžia, bloga ir pakulnio suausti nemoka KrvP(Al).
2 pãkulnis, -ė adj. (1) žr. 2 pakulinis 1: Šiemet susaudžiau ben šešias sienas pãkulnio audeklo Vžns. Pãkulnės paklotės Strn. Pãkulnės kelnios labai trina Kp. Pãkulniai maišai stori, geri Dbč. Tavo andarokas kaip pãkulnis maišas Kp. Marškiniai būdavo pãkulniai Alks.
3 pakul̃nis sm. (2), pakulnỹs (3b), pakulnìs sf. (4) K; N žr. pakulnė: 1. K. 2. KI23 Batai žemais pakulniais rš. Iš kurpalio apačios priklijuojamas iš kietesnės ir storesnės gumos padas ir pakulnys EncIX882. 3. vieta po gyvulio kojų (ppr. užpakalinių) sulenkimu: Vaikas leido akmenį avelei į pakul̃nį ir išmušė koją Lnkv. 4. DŽ tech. vertikalaus veleno ar ašies galinė atrama.